KAI virš miško lajos pakyla pulkelis paukščių, jų plunksnos sužėri visomis vaivorykštės spalvomis. Šis nepaprastas grožis tiesiog stulbindavo europiečius tyrinėtojus, XV amžiaus pabaigoje atvykusius į Centrinę ir Pietų Ameriką. Tai, ką jie išvysdavo, buvo aros – ilgauodegės papūgos, gyvenančios Amerikos atogrąžų miškuose. Netrukus šių įspūdingų paukščių piešiniai jau puošė to regiono žemėlapius kaip naujai atrasto rojaus simbolis.

Ryškiai spalvoti yra ne tik arų patinėliai, bet ir patelės, kas nėra būdinga kitų rūšių margaspalviams sparnuočiams. Aros yra protingos, draugiškos, mėgsta paspygauti ir parėkauti. Anksti pakilęs iš savo nakvynės vietos kokių 30 arų pulkas leidžiasi ieškoti sėklų, tropinių vaisių ar kitokio maisto. Kaip ir kitų rūšių papūgos, aros pirštais sugriebia maistą ir lesa savo dideliu riestu snapu. Jos netgi suskaldo kietus riešutų kevalus! Pasisotinusios dažniausiai būriuojasi ant uolų ar upių pakrantėse, kur gali palesioti molio, mat jis padeda neutralizuoti su maistu gautus toksinus, taip pat aprūpina organizmą reikiamais cheminiais elementais.

 Aros paprastai susiporuoja visam gyvenimui ir jaunikliais rūpinasi drauge. Priklausomai nuo rūšies, jos peri medžių drevėse, urvuose paupyje, termitynuose arba uolų plyšiuose. Netoli lizdaviečių įprasta matyti patinėlius su patelėmis, kedenančius vienas kitam plunksnas. Nors jaunikliai užauga per šešis mėnesius, su tėvais pasilieka apie trejus metus. Natūralioje gamtoje aros gyvena 30–40 metų, o nelaisvėje kai kurios yra išgyvenusios daugiau kaip 60 metų. Arų priskaičiuojama 18 rūšių. Keletą jų matote nuotraukose.