Iki šiol tebėra paslaptis, kaip žmogaus smegenys suvokia grožį. Biblija to nepaaiškina, bet iš jos sužinome, kodėl galime atskirti, kas gražu, o kas ne, – tokiu gebėjimu mus apdovanojo Dievas (Pradžios 1:27; Mokytojo 3:11). Jis sukūrė labai sudėtingą, dailių formų žmogaus kūną. Todėl senovėje vienas psalmininkas Dievui giedojo: „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas“ (Psalmyno 139:14).

Tačiau šiais laikais dėl mados pramonės ir žiniasklaidos įtakos daugelio požiūris į fizinį grožį yra iškreiptas. Kaip rašoma knygoje Body Image, nemažai Vakarų šalyse atliktų tyrimų rodo, jog „išvaizda yra svarbiausias asmens savęs vertinimo kriterijus“. Tačiau laikantis tokio siauro požiūrio pamirštama kai kas daug svarbesnio – žmogaus širdis (1 Samuelio 16:7).

Kadangi vis labiau sureikšminamas kūno grožis, pernelyg pabrėžiamas ir seksualumas, ypač moterų. Kaip teigiama 2007 metų Amerikos psichologų asociacijos ataskaitoje, beveik visos masinės informacijos priemonės moterį vertina pagal tai, kiek ji seksuali. Biblija ne be reikalo mus įspėja saugotis tokios įtakos (Kolosiečiams 3:5, 6).

„Tegul puošia jus ne išorė [...], bet širdyje slypintis žmogus, apsivilkęs nesunešiojamu apdaru tykios ir romios dvasios, kuri labai brangi Dievo akyse“ (1 Petro 3:3, 4).

Apie fizinį grožį kai kas sako: „Jei turi, tai ir rodyk!“ Todėl, kaip rašoma minėtoje psichologų asociacijos ataskaitoje, kultūrose, kur toks požiūris įsigalėjęs, paauglės ir net jaunesnės mergaitės įpranta save laikyti „aistrų objektu [...], kuris nužiūrinėjamas ir vertinamas pagal išvaizdą“. Toks požiūris yra labai  žalingas, tapęs viena didžiausių socialinių ir sveikatos problemų. Dėl jo atsiranda „daugybė neigiamų emocinių pasekmių“, tarp jų nerimas, „netgi bjaurėjimasis savimi [...], valgymo sutrikimai, žema savivertė, depresija ar prislėgta nuotaika“.

„Iš savo širdies pašalink rūpestį ir neapsunkink savęs, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra migla“ (Mokytojo 11:10).

Biblijoje sveika nuovoka siejama su kuklumu (1 Timotiejui 2:9). Kuklus žmogus nėra paviršutiniškas ar tuščias, pamišęs dėl savo išvaizdos. Priešingai, jo požiūris į save sveikas, nuosaikus, jis atsižvelgia į kitų jausmus, todėl pelno aplinkinių – o svarbiausia, Dievo – palankumą ir pagarbą (Michėjo 6:8). Be to, labiau tikėtina, kad toks žmogus susiras tikrų draugų ir sutuoktinį, kuriam rūpėtų ne tik fizinis intymumas, bet ir tvirtas, artimas tarpusavio ryšys.

Tad dėl svarių priežasčių Biblija ragina mus sutelkti dėmesį į „širdyje slypintį žmogų“ (1 Petro 3:3, 4). Vidinis grožis nesensta. Ilgainiui gali net darytis tauresnis! Patarlių 16:31 (Brb) sakoma: „Žili plaukai – šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje.“ Taigi, tiek jauni, tiek seni žmonės, klausydami išmintingų Biblijos patarimų, gali tapti gražūs vidumi ir jaustis oriai, būti patenkinti savimi.

„Žavumas – apgaulė, o grožis – migla; moteris turi būti giriama už pagarbią Viešpaties baimę“ (Patarlių 31:30).