SENOVĖJE daugelis miestų turėjo stiprias apsaugines sienas. Jeigu priešas pramušdavo sienoje bent nedidelę skylę, viso miesto saugumas pakibdavo ant plauko. Mūsų kūnas yra kaip sienomis apjuostas miestas. Taigi nuo to, kiek rūpinamės organizmo apsauga, labai priklauso mūsų sveikata. Aptarkime, kas gali mus susargdinti ir kokių apsaugos priemonių geriausia būtų imtis.

PAVOJUS. Kenksmingi organizmai į mūsų kūną gali patekti per užterštą vandenį.

APSAUGA. Geriausia yra apsaugoti šulinį ar vandens telkinį nuo užteršimo. Jeigu žinote ar įtariate, kad vanduo užterštas, parsinešę į namus galite jį išvalyti. * Geriamą vandenį laikykite uždarytame inde; semkite jį švariu samčiu arba leiskite per kranelį. Į indą su geriamu vandeniu niekada nekiškite rankų. Jei įmanoma, apsigyvenkite vietovėje, kur žmonės įpratę tinkamai tvarkyti atmatas, kad neužterštų vietinio vandens šaltinio.

PAVOJUS. Mikrobų gali būti ant maisto produktų arba juose.

APSAUGA. Užterštas maistas gali atrodyti šviežias ir patrauklus. Turėkite įprotį gerai nuplauti vaisius ir daržoves. Gaminant maistą ar patiekiant jį ant stalo svarbu žiūrėti, kad rankos, indai ir stalviršiai būtų švarūs. Kad pavojingi mikrobai žūtų, kai kuriuos maisto produktus reikia virti ar kepti tam tikroje temperatūroje. Saugokitės maisto, kurio spalva pakitusi arba kuris yra nemalonaus kvapo ar skonio, – tai ženklas, jog jame pilna pavojingų mikrobų. Likusį nuo pietų maistą kuo greičiau padėkite į šaldytuvą. Venkite ruošti valgį kitiems, kai sergate. *

PAVOJUS. Kai kurie vabzdžiai gali mus užkrėsti juose gyvenančiais kenksmingais mikroorganizmais.

 APSAUGA. Kai ligas pernešantys vabzdžiai yra aktyvūs, stenkitės būti namuose arba dėvėti tinkamą aprangą, pavyzdžiui, marškinius ilgomis rankovėmis ir kelnes. Miegokite po tinklu, apdorotu insekticidais, ir naudokite vabzdžius atbaidančias medžiagas. Pašalinkite viską, kur gali užsistovėti vanduo, tada uodai neturės, kur veistis. *

PAVOJUS. Mikrobai, gyvenantys gyvūno organizme ir jam nekenkiantys, žmogui gali būti pavojingi. Užkrečiamų ligų rizika kyla tuomet, kai įkanda arba įdreskia naminis ar laukinis gyvūnas, taip pat prisilietus prie jo išmatų.

APSAUGA. Kai kas stengiasi gyvūnų nelaikyti namuose, kad su jais turėtų kuo mažiau kontaktų. Paglostęs naminį gyvūną nusiplaukite rankas, o laukinių gyvūnų išvis nelieskite. Jei gyvūnas jums įkando ar įdrėskė, gerai nuplaukite žaizdą ir pasitarkite su gydytoju. *

PAVOJUS. Kai kurie mikrobai gali patekti į mūsų organizmą su smulkiais lašeliais kam nors kosint ar čiaudint. Jie taip pat plinta per sąlytį su oda, pavyzdžiui, apsikabinant ar paspaudžiant ranką. Mikroorganizmai mūsų tyko ant durų rankenų, turėklų, telefonų, nuotolinio valdymo pultelių, kompiuterių ekranų ir klaviatūrų.

APSAUGA. Niekam neskolinkite ir nesiskolinkite tokių asmeninių daiktų kaip skustuvas, dantų šepetėlis, rankšluostis. Venkite sąlyčio su žmogaus ar gyvūno kūno skysčiais, įskaitant kraują ir produktus, kuriuose yra kraujo. Ir nepamirškite, kaip svarbu dažnai ir kruopščiai plautis rankas. Tai turbūt pats veiksmingiausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.

Kai sergate, jei įmanoma, likite namuose. JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrai pataria kosint ar čiaudint burną prisidengti ne delnu, o nosinaite ar rankove.

Senovinė patarlė byloja: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo“ (Patarlių 22:3). Kaip išmintinga šio patarimo laikytis šiandien, kai pasaulyje siaučia tiek daug pavojingų ligų! Tad atidžiai sekite vietinių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamą informaciją ir laikykitės gerų higienos įpročių. Imdamasis visų apsaugos priemonių sumažinsite riziką susirgti.