MIDIJOS gyvena prisitvirtinusios prie uolų, medienos ar laivo korpuso. Tačiau kitaip nei polipai, kibte prikimbantys prie paviršiaus, midijos tabaluoja ant plonų gijų, vadinamų bisuso siūlais. Taip šie moliuskai gali laisviau judėti ir turi daugiau galimybių susirasti maisto. Bet bisuso siūlai atrodo per ploni, kad atlaikytų vandenyno bangų mūšą. Tad kaip midijų nenuneša vandens srovės?

Pamąstykite. Vienas bisuso siūlo galas yra kietas, o kitas minkštas, lankstus. Tyrimai parodė, kad standžioji siūlo dalis sudaro 80 procentų, minkštoji – 20 procentų, ir kad būtent dėl tokios proporcijos midija išlieka tvirtai prisikabinusi prie paviršiaus. Todėl jos nenuneša net galingos bangos.

Tyrimų rezultatus profesorius Gajus Dženinas pavadino stulbinančiais ir pridūrė: „Šis organizmas nuostabus tuo, kad lanksčioji dalis su kietąja struktūriškai sujungtos nepaprastai sumaniai.“ Mokslininkai įsitikinę, kad naudojantis bisuso siūlo konstrukcijos pavyzdžiu būtų galima įvairius įrenginius pritvirtinti prie pastatų ar povandeninių laivų, sausgysles prifiksuoti prie kaulo, sujungti chirurginių pjūvių kraštus. „Kalbant apie pritvirtinimo būdus, gamta yra neišsemiamas idėjų lobynas“, – sako Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) profesorius Herbertas Veitas.

Ką manote? Ar midijos bisuso siūlai atsirado evoliucijos būdu? O gal taip buvo sukurta?