BIBLIJA, nors ir nėra mokslo vadovėlis, apie mus supantį pasaulį pateikia teisingą informaciją. Štai pora pavyzdžių iš meteorologijos ir genetikos sričių.

METEOROLOGIJA. LIETAUS SUSIDARYMAS

Biblijoje teigiama: „[Dievas] padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų, kurį debesys lieja gausiai“ (Jobo 36:27, 28, Brb).

Čia Biblija paminėjo tris pagrindinius vandens apytakos ciklo etapus. Dievas – kaitrios saulės Kūrėjas – „padaro iš vandens lašus“ garinimo būdu. Tuomet pakilę vandens garai kondensuojasi ir sudaro debesis, kurie išlieja vandenį atgal į žemę lietaus ar kitokia kritulių forma. Meteorologai iki šiol apie lietaus reiškinį supranta ne viską. Ir nieko keista, nes Biblijoje sakoma: „Ar gali kas suprasti debesų išskleidimą?“ (Jobo 36:29). Tačiau Kūrėjas apie vandens apytakos ratą žino viską ir pasirūpino, kad Biblijos rašytojas apie tai pateiktų teisingus faktus, be to, daug anksčiau, negu žmonės sugebėjo šį procesą paaiškinti moksliškai.

GENETIKA. ŽMOGAUS EMBRIONO VYSTYMASIS

Biblijos rašytojas karalius Dovydas Dievui sakė: „Tavo akys matė mane vos užsimezgusį. Į tavo knygą buvo surašyti visi mano nariai“ (Psalmyno 139:16, NW). Vaizdžiais žodžiais Dovydas čia kalba apie embriono vystymąsi pagal instrukcijas, iš anksto surašytas „knygoje“. Įdomu, jog jis tai paminėjo prieš maždaug 3000 metų!

Tik daug vėliau, XIX amžiaus viduryje, austrų botanikas Gregoras Mendelis atrado pagrindinius paveldėjimo principus. Ir tik 2003-iųjų balandį mokslininkams pavyko iššifruoti žmogaus genomo nukleotidų seką. Genome yra visa žmogaus genetinė informacija. Ji mūsų genuose yra susisteminta, panašiai kaip žodžiai, sudaryti iš raidžių, tvarkingai išdėstyti žodyne. Žodžius galima prilyginti genetinėms instrukcijoms, pagal kurias vystosi embriono dalys – smegenys, širdis, plaučiai, galūnės. Visa tai vyksta tiksliai ta seka ir tuo laiku, kaip nustatyta. Ne be reikalo mokslininkai genomą vadina „gyvybės knyga“. Iš kur Biblijos rašytojas Dovydas galėjo žinoti apie tokius dalykus? Jis nuolankiai pripažino: „Per mane kalba Viešpaties Dvasia, ant mano liežuvio jo žodis“ (2 Samuelio 23:2).

IŠ ANKSTO numatyti kokios nors karalystės ar miesto iškilimą arba žlugimą labai sunku, gal net neįmanoma. Tačiau Biblijoje yra detaliai išpranašauta kai kurių galingų imperijų ir miestų pražūtis. Aptarkime du pavyzdžius.

BABILONO UŽKARIAVIMAS IR PRAGAIŠTIS

Senovės Babilonas buvo didelės imperijos, ilgus amžius viešpatavusios vakarų Azijoje, centras. Vienu metu jis garsėjo kaip didžiausias miestas pasaulyje. Tačiau Dievas įkvėpė Biblijos rašytoją Izaiją pranašauti, kad Babiloną nugalės užkariautojas vardu Kyras ir kad galiausiai miestas bus apleistas visiems laikams; tai buvo nusakyta likus maždaug 200 metų iki tų įvykių (Izaijo 13:17–20; 44:27, 28; 45:1, 2).

539 metų prieš mūsų erą spalį Kyras Didysis nukariavo Babiloną per vieną naktį. Laikui bėgant kanalai, kurie kadaise drėkindavo derlingas jo apylinkes, užgriuvo dėl nepriežiūros. Kiek žinoma, 200 mūsų eros metais ta vietovė jau buvo negyvenama. Šiandien iš Babilono likę tik griuvėsiai. Lygiai kaip ir pranašauta Biblijoje, Babilonas virto tyrais (Jeremijo 50:13).

Iš kur Biblijos rašytojas gavo tokių tikslių žinių apie ateities įvykius? Biblijoje atskleidžiama, jog tai buvo „regėjimas apie Babiloną, kurį matė Izaijas, Amoso sūnus“ (Izaijo 13:1, Brb).

NINEVĖ – „IŠDŽIŪVUSI KAIP DYKUMA“

Asirijos imperijos sostinė Ninevė buvo laikoma architektūros šedevru. Miestas puikavosi plačiomis gatvėmis, parkais, šventyklomis ir didžiuliais rūmais. Vis dėlto pranašas Sofonijas paskelbė, jog šis didingas miestas pavirs „dykyne, tokia išdžiūvusia kaip dykuma“ (Sofonijo 2:13–15).

Ninevę septintame amžiuje prieš mūsų erą sugriovė jungtinės babiloniečių ir medų pajėgos. Pasak vieno žinyno, šis nuniokotas miestas „buvo nugrimzdęs į užmarštį 2500 metų“. Kurį laiką žmonės net abejojo, ar Ninevė išvis kada nors egzistavo. Tik devyniolikto amžiaus viduryje archeologai atrado šio miesto griuvėsius. Šiandien juos ardo erozija ir niokoja vandalai, todėl Pasaulio paveldo fondas įspėja: „Senovės Ninevė gali vėl išnykti amžiams.“

Iš kur Sofonijas iš anksto žinojo, kas įvyks? Jis pripažino, jog tai jam apreiškė Jehova * (Sofonijo 1:1).

BIBLIJOJE randame atsakymus į daugeliui rūpimus klausimus. Štai keletas pavyzdžių.

KODĖL PASAULYJE TIEK DAUG BLOGIO IR KANČIŲ?

Į šį klausimą Biblija pateikia išsamų atsakymą.

1. „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9).

   Valdžios žmonių nekompetencija ir korupcija sukelia daugybę kančių.

2. „Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb).

   Kiekvieną iš mūsų bet kada ir bet kur gali ištikti sunki liga, nelaimė ar bėda.

3. „Per vieną žmogų į pasaulį įėjo nuodėmė ir per nuodėmę – mirtis“ (Romiečiams 5:12).

   Pradžioje, kai buvo sukurti pirmieji vyras ir moteris, tokie dalykai kaip netobulumas ir mirtis jiems neegzistavo. Mirtis į pasaulį įėjo tuomet, kai jie sąmoningai nusidėjo Kūrėjui.

Biblijoje ne tik paaiškinama, kodėl žmonija kenčia. Joje žadama, jog Dievas visiškai pašalins blogį ir „nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“ (Apreiškimo 21:3, 4).

KAS ATSITINKA PO MIRTIES?

Biblijoje aiškinama, kad mirtis yra visiškas sąmonės nebuvimas ir neveiklumas. „Gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko“, – sakoma Mokytojo 9:5. Žmogui mirus „žūva visos jo svajonės“ (Psalmyno 146:4). Nutrūksta bet kokia smegenų veikla, nefunkcionuoja jutimo organai. Taigi mirusysis nieko nejaučia, nemąsto ir neveikia.

Biblijoje ne tik atsakoma į klausimą, kas atsitinka po mirties, bet ir suteikiama nuostabi viltis – žmonės bus prikeliami iš gilaus mirties miego (Ozėjo 13:14; Jono 11:11–14).

KOKIA GYVENIMO PRASMĖ?

Biblijoje rašoma, kad Jehova sukūrė vyrą ir moterį (Pradžios 1:27). Todėl pirmasis žmogus Adomas vadinamas Dievo sūnumi (Luko 3:23, 38). Kūrėjas  norėjo, kad žmonės ugdytųsi draugystę su juo, būtų laimingi, turėtų palikuonių ir gyventų žemėje amžinai. Visiems žmonėms jis įskiepijo dvasinius poreikius – troškimą jį pažinti. Todėl Biblijoje sakoma: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3).

Be to, anot Biblijos, „laimingi tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Luko 11:28). Biblija padeda pažinti Dievą, paaiškina, kaip pasiekti tikrąją laimę, ir suteikia ateities viltį.

MILIJONAI žmonių visame pasaulyje, apsvarstę įvairius įrodymus, įsitikino, jog Biblija – ne šiaip kokia senovinė knyga. Jie neabejoja, kad tai yra Dievo įkvėptas Žodis, jo laiškas visiems žmonėms. Jame Dievas kviečia mus pažinti jį ir tapti jo draugais. „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, – pažadama Biblijoje (Jokūbo 4:8).

Biblija suteikia unikalią galimybę. Kokią? Skaitant ją, kaip ir bet kurią kitą knygą, galima įžvelgti autoriaus mąstyseną. Taigi ji atskleidžia Dievo mintis bei jausmus. Kaip nuostabu sužinoti, ką mąsto ir jaučia mūsų Kūrėjas! Be to, Biblija padeda išsiaiškinti:

• koks Dievo vardas, koks asmuo jis yra, kokios jo savybės;

• kokią ateitį jis yra numatęs žmonijai;

• kaip galime puoselėti draugystę su Dievu.

Jeigu norėtumėte apie tai sužinoti daugiau, Jehovos liudytojai mielai jums padėtų. Jie gali jums nemokamai vesti Biblijos studijas. Taip galėtumėte artintis prie Biblijos autoriaus – Dievo Jehovos.