„VAIKYSTĖJE NAMUOSE DAŽNAI GIRDĖDAVAU UŽGAULIOJIMUS IR RIKSMUS, – pasakoja Patricija. – Neišmokau atleisti. Net ir suaugusi dienų dienas galvodavau apie kokį įžeidimą, negalėdavau užmigti.“ Išties, pyktis ir pagieža dar niekam nesuteikė laimės ir sveikatos. Tyrimai rodo, kad neatlaidus žmogus...

• pykdamas ant kitų neretai susigadina su jais santykius ir tampa vienišas

• lengvai įsižeidžia, pasiduoda nerimui ar net puola į depresiją

• taip sutelkia dėmesį į skriaudą, jog nebegali džiaugtis gyvenimu

• nesijaučia ramus, nes žino, kad turėtų būti atlaidesnis

• patiria daugiau streso ir didesnį pavojų sveikatai, pavyzdžiui, jį gali kankinti aukštas kraujospūdis, galvos skausmai, išsivystyti širdies ligos, artritas *

KAS YRA ATLAIDUMAS? Tai charakterio savybė, kai atleidžiama už padarytą skriaudą, nelaikoma pykčio, pagiežos, atsisakoma minčių apie kerštą. Atleisti nereiškia blogą poelgį pateisinti, sumenkinti ar apsimesti, kad nieko neatsitiko. Atlaidumas yra gerai pasvertas asmens apsisprendimas, atspindintis jo norą su įžeidusiu žmogumi gyventi taikiai, palaikyti gerus santykius.

Atlaidumas glaudžiai susijęs su supratingumu. Atlaidus žmogus supranta, kad visi kartais nusidedame žodžiais ar darbais (Romiečiams 3:23). Todėl Biblijoje esame raginami: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite, jei kuris nors turi skundą prieš kitą“ (Kolosiečiams 3:13).

Taigi galima teigti, kad mus būti atlaidžius skatina meilė, kuri yra „tobulas vienybės saitas“ (Kolosiečiams 3:14). Kaip rašoma Mėjo klinikos svetainėje, atlaidūs žmonės...

•   geba palaikyti šiltesnius santykius su kitais, yra supratingi, įsijaučia į įžeidėjo padėtį

• džiaugiasi geresne emocine ir dvasine sveikata

• patiria mažiau nerimo, įtampos, priešiškumo

• rečiau kenčia nuo depresijos simptomų

ATLEISKITE SAU. Pasak žurnalo Disability & Rehabilitation, „atleisti sau gali būti sunkiausia“, tačiau „itin svarbu sveikatai“ – tiek emocinei, tiek fizinei. Kaip išmokti būti atlaidesniam sau?

• Nesitikėkite iš savęs tobulumo, pripažinkite, kad darote klaidų, kaip ir visi (Mokytojo 7:20).

• Stenkitės pasimokyti iš savo klaidų, kad jų nekartotumėte.

• Būkite kantrus sau; kai kurių blogų charakterio bruožų ar įpročių neįmanoma atsikratyti greitai (Efeziečiams 4:23, 24).

• Draugaukite su tokiais žmonėmis, kurie jus padrąsintų, būtų optimistiški, malonūs, bet kartu atviri ir nuoširdūs (Patarlių 13:20).

• Jei ką nors įskaudinote, prisiimkite už tai atsakomybę ir kuo greičiau atsiprašykite. Susitaikęs atgausite vidinę ramybę (Mato 5:23, 24).

Straipsnio pradžioje minėta Patricija studijuodama Bibliją išmoko atlaidumo. „Jaučiuosi išsivadavusi iš pykčio, kuris nuodijo man gyvenimą, – rašė ji. – Pati nebesikankinu ir nekankinu kitų. Iš Biblijos principų suvokiame, kad Dievas myli mus ir linki mums paties geriausio.“

Vienas vyras vardu Ronas sakė: „Negaliu kontroliuoti kitų žmonių minčių ir veiksmų, bet savo galiu. Norėdamas taikiai sugyventi su aplinkiniais, turiu negiežti apmaudo. Supratau, kad taikingumas ir apmaudas yra taip toli vienas nuo kito, kaip šiaurė ir pietūs. Neįmanoma būti abiejose vietose tuo pačiu metu. Dabar mano sąžinė švari.“