Jungtinės Tautos propaguoja „globalios pilietybės“ idėją. Taip siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, gerbti žmogaus teises ir saugoti mūsų planetą. Kodėl to reikia? Kaip žurnale UN Chronicle rašė Maheras Naseras, „klimato kaita, organizuotas nusikalstamumas, didėjanti nelygybė, neišspręsti konfliktai, masinė migracija, pasaulinis terorizmas, užkrečiamosios ligos ir panašios grėsmės nepaiso [...] valstybių sienų“.

Kiti žengė dar toliau – ragino įkurti pasaulinę valdžią. Tarp tokių iniciatorių buvo italų filosofas, poetas, visuomenės veikėjas Dantė (1265–1321) ir fizikas Albertas Einšteinas (1879–1955). Dantė buvo įsitikinęs, kad politiškai susiskaldžiusiame pasaulyje neįmanoma pasiekti ilgalaikės taikos. Cituodamas Jėzų Kristų jis sakė: „Susipriešinusi karalystė sužlugs“ (Luko 11:17).

Netrukus po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvo susprogdintos dvi atominės bombos, Albertas Einšteinas parašė atvirą laišką Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai. „Jungtinės Tautos, – rašė jis, – turi nedelsiant sudaryti būtinas sąlygas tarptautiniam saugumui padėdamos pamatus realiai pasaulinei valdžiai.“

Bet ar galime tikėtis, kad politikai, kurie sudarytų pasaulinę valdžią, būtų idealūs, kad jiems nebūtų galima prikišti korupcijos, nekompetencijos, išnaudojimo? O gal jie niekuo nesiskirtų nuo ankstesnių valdovų? Šie klausimai mums primena britų istoriko lordo Aktono žodžius: „Valdžia gadina, o absoliuti valdžia sugadina absoliučiai.“

Šiaip ar taip, kad žmonija gyventų taikiai, ji turi būti vieninga. Bet kaip to pasiekti? Ar tai įmanoma? Iš Biblijos sužinome, jog žmonija bus suvienyta. Tačiau tai įgyvendins ne pasaulinė valdžia, sudaryta iš politinių lyderių, kuriems nesvetima korupcija. Žmoniją suvienys Dievo įkurta valdžia. Be to, per ją Dievas parodys turįs teisę valdyti savo kūrinius. Kas toji valdžia? Biblijoje ji vadinama Dievo Karalyste (Luko 4:43).

Turėdamas omenyje Dievo Karalystę, savo pavyzdinėje maldoje Jėzus Kristus sakė: „Teateina tavo Karalystė. Tebūna tavo valia – kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10). Dievo Karalystė užtikrins, kad žemėje būtų vykdoma Dievo, o ne valdžios ištroškusių ar savanaudiškų žmonių valia.

Dievo Karalystė dar vadinama „dangaus Karalyste“ (Mato 5:3). Ji valdys žemę, bet tai darys iš dangaus. Pagalvokite, ką tai reiškia. Šiai pasaulinei valdžiai nereikės, kad žmonės ją išlaikytų finansiškai. Koks palengvėjimas bus žemės gyventojams!

Kaip galima spręsti iš pavadinimo, Dievo Karalystė turi Karalių – Jėzų Kristų; įgaliojimus jam suteikė Dievas. Apie Jėzų Biblijoje sakoma:

• „Jo rankose – valdžia [...]. Jo valdžia vis labiau įsigalės ir taikai nebus galo“ (Izaijo 9:6, 7).

•   „Ten jam buvo suteikta valdžia, garbė ir karalystė, kad visos tautos ir gentys, įvairiausiomis kalbomis kalbančios, jam tarnautų. Jo viešpatavimas yra [...] nesibaigiantis“ (Danieliaus 7:14).

• „Pasaulio karalystė nuo šiol priklauso mūsų Viešpačiui [Dievui] ir jo Kristui“ (Apreiškimo 11:15).

Jėzaus maldos žodžiai išsipildys – Dievo Karalystė įgyvendins Dievo valią žemėje. Žmonija išmoks tinkamai rūpintis savo planeta, tad žemė atsigaus ir vėl bus kupina gyvybės.

Svarbiausia, Dievo Karalystė mokys savo pavaldinius, skatins visus vadovautis tais pačiais nuostatais. Todėl visuomenėje nebus nesutarimų ar susiskaldymų. „Niekas nieko tenai neskriaus [...], nes kaip jūra pilna vandenų, taip žemė bus pilna žmonių, pažįstančių Jehovą“, – sakoma Izaijo 11:9.

Tai, apie ką kalba Jungtinės Tautos, ateityje bus įgyvendinta – visi žemės gyventojai bus taiką mylintys piliečiai. Psalmyno 37:11 sakoma, jog jie „džiaugsis taikos apstybe“. Ilgainiui iš mūsų žodyno išnyks tokie žodžiai kaip „nusikaltimas“, „tarša“, „skurdas“, „karas“. Tačiau kada tai įvyks? Kada ir kaip Dievo Karalystė ims valdyti visą žemę? Ir ką turite daryti, kad patirtumėte jos valdymo naudą? Skaitykite toliau.