„Nesirūpinkite dėl rytojaus, nes rytdiena turės savų rūpesčių“ (MATO 6:34).

Ką tai reiškia. Kasdieniai rūpesčiai neišvengiami. Bet stenkitės spręsti tik šios dienos reikalus, neapsisunkinkite mintimis apie tai, kas gali atsitikti rytoj.

• Stresas sukelia nerimą. Svarbu pripažinti, kad apskritai išvengti streso neįmanoma. Baimindamasis to, kam negalite užkirsti kelio, patirsite dar daugiau streso. Taip pat supraskite, jog dažnai tai, ko bijome, neįvyksta.

„Išmintis iš aukštybių [...] supratinga“ (JOKŪBO 3:17).

Ką tai reiškia. Nebūkite perfekcionistas. Nesitikėkite per daug iš savęs ir kitų.

• Būkite nuosaikus, nusistatykite realistiškus standartus ir turėkite omenyje tiek savo, tiek kitų žmonių ribotumus. Tuomet ir jūs, ir aplinkiniai patirsite mažiau įtampos, pasieksite geresnių rezultatų. Be to, nepraraskite humoro jausmo. Juokas net nemalonioje situacijoje sumažina įtampą ir pakelia nuotaiką.

„Įžvalgus žmogus išlieka ramus“ (PATARLIŲ 17:27).

Ką tai reiškia. Neigiamos emocijos gali trukdyti blaiviai mąstyti, todėl stenkitės neprarasti ramybės.

• Išsiaiškinkite, kas paprastai jums kelia įtampą ir kaip jūs reaguojate. Atkreipkite dėmesį, ką stresinėje situacijoje galvojate, jaučiate ir darote; galite tai net užsirašyti. Žinodamas savo reakciją į stresą pajėgsite geriau su juo kovoti. Taip pat pamąstykite: gal pavyktų iš savo gyvenimo pašalinti dalykus, kurie kelia įtampą? Jei tai neįmanoma, ieškokite būdų, kaip įtampą sumažinti, pavyzdžiui, stenkitės efektyviau atlikti užduotis ar planuoti laiką.

• Į viską pažiūrėkite kitomis akimis. Tai, kas vieną varo iš proto, kitam – kaip nuo žąsies vanduo. Viskas priklauso nuo požiūrio. Štai trys pasiūlymai.

  1. Neskubėkite primesti blogų motyvų. Tarkim, asmuo užlindo be eilės. Jei tokį poelgį palaikysite labai nemandagiu, nusiminsite. Verčiau manyti, kad jo motyvai buvo geri. Gal tai ir tiesa.

  2. Įžvelkite teigiamą pusę. Laikas laukiant eilėje pas gydytoją ar oro uoste prabėgs greičiau, jeigu ką nors skaitysite, dirbsite savo darbus ar rašysite elektroninius laiškus.

  3. Matykite bendrą vaizdą. Pamąstykite, ar ta problema bus reikšminga rytoj arba po savaitės. Mokėkite atskirti mažas problemas nuo didelių.

„Viskas tegul vyksta padoriai ir tvarkingai“ (1 KORINTIEČIAMS 14:40).

Ką tai reiškia. Stenkitės, kad jūsų gyvenime nebūtų chaoso.

• Mums patinka, kai reikalai klostosi gana sklandžiai. Viena, kas gali sujaukti gyvenimą ir sukelti stresą, yra atidėliojimas. Dėl to kaupiasi nebaigti darbai. Pabandykite pritaikyti šiuos du pasiūlymus.

  1. Susidarykite įvykdomą tvarkaraštį ir jo laikykitės.

  2. Suvokite, kas verčia jus atidėlioti, ir tas priežastis šalinkite.

„Geriau juk truputis poilsio negu daug vargo ir vėjų vaikymosi“ (MOKYTOJO 4:6).

Ką tai reiškia. Per daug dirbantys žmonės dažniausiai neturi nei laiko, nei jėgų pasidžiaugti savo sunkaus darbo vaisiais.

• Turėkite realistišką požiūrį į darbą ir pinigus. Daugiau pinigų nesuteikia daugiau laimės, nesumažina streso. Gali būti netgi priešingai. „Turtuoliui jo perteklius neduoda užmigti“, – sakoma Mokytojo 5:12. Stenkitės gyventi pagal išgales.

• Skirkite laiko poilsiui. Atsipalaiduoti padeda mėgstama veikla, tačiau pasyvus poilsis, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, gali būti neveiksmingas.

• Elektroniniais įrenginiais naudokitės saikingai. Venkite nuolat naršyti socialiniuose tinkluose, žiūrėti, ar neatėjo elektroninis laiškas arba žinutė. Jeigu nebūtina, poilsio valandomis netikrinkite darbo elektroninio pašto dėžutės.

„Kūno lavinimas naudingas“ (1 TIMOTIEJUI 4:8).

Ką tai reiškia. Reguliari mankšta padeda jaustis geriau.

• Ugdykitės sveikos gyvensenos įpročius. Fizinė veikla pakelia nuotaiką, padeda atlaikyti stresą. Valgykite visavertį maistą, venkite maitintis nereguliariai. Stenkitės gerai išsimiegoti.

• Venkite žalingų streso malšinimo būdų – nerūkykite, nevartokite narkotikų ir nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Tai tik padidintų stresą, nes po truputį prarastumėte sveikatą ir sunkiai uždirbtus pinigus.

• Jei stresas tampa nepakeliamas, kreipkitės į gydytoją. Prašyti specialisto pagalbos nėra gėdinga.

„[Gebėkite] įžvelgti, kas svarbiau“ (FILIPIEČIAMS 1:10).

Ką tai reiškia. Gerai apsvarstykite, kas jums gyvenime išties svarbu.

• Surašykite savo darbus pagal svarbą. Tai padės suprasti, kurias užduotis būtina atlikti greičiau, o kurias galima atidėti, pavesti kitiems ar net išbraukti iš sąrašo.

• Savaitę užsirašinėkite, kiek kam skiriate laiko. Tada pagalvokite, kaip jį panaudoti geriau. Jeigu planuosite dienos darbus, patirsite mažiau streso.

• Numatykite pertraukėles. Jos padeda susigrąžinti jėgas ir atsigauti nuo įtampos.

„Rūpestis prislegia žmogui širdį, bet geras žodis pralinksmina“ (PATARLIŲ 12:25).

Ką tai reiškia. Malonūs, atjautūs žodžiai pakelia dvasią.

• Išsipasakokite žmogui, kuris, manote, jus supras. Jis galbūt padės į situaciją pažvelgti kitu kampu, ir jūs gal net rasite išeitį, apie kurią nepagalvojote. Kad ir kaip būtų, išliejus širdį palengvėja.

• Paprašykite pagalbos. Gal galite savo darbais pasidalyti su kitais?

• Jei įtampą jums kelia bendradarbis, ieškokite būdų padėtį pagerinti. Pavyzdžiui, maloniai ir taktiškai pasakykite, kaip dėl jo žodžių ar elgesio jaučiatės (Patarlių 17:27). Jeigu tai nepadeda, gal įmanoma su tuo asmeniu bendrauti mažiau.

„Laimingi ieškantys Dievo“ (MATO 5:3).

Ką tai reiškia. Žmogui nepakanka vien tik maisto, drabužių ir pastogės. Esame sukurti su dvasiniais poreikiais, kuriuos būtina suvokti ir patenkinti, – tik tada jausimės laimingi.

• Nusiraminti padeda malda. Biblija mus ragina: „Meskite ant [Dievo] visą savo nerimo naštą, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7). Melsdamasis ir mąstydamas apie ugdančius dalykus atrasite vidinę ramybę (Filipiečiams 4:6, 7).

• Skaitykite tai, kas pakeltų dvasią. Biblija parašyta tam, kad galėtume tenkinti savo dvasinius poreikius. Šiame žurnale aptariami Biblijos patarimai skatina branginti išmintį ir supratimą (Patarlių 3:21). Užsibrėžkite tikslą skaityti Bibliją. Kodėl nepradėjus nuo Patarlių knygos?