Daug žmonių Dievo išsižada, nes mano, jog jis kaltas dėl jų bėdų.

Daugelis religinių vadovų tiesiogiai ar netiesiogiai skiepija žmonėms mintį, kad vargus mums siunčia Dievas. Pavyzdžiui, kai kas sako:

• Stichinės nelaimės yra Dievo bausmė.

• Vaikai miršta dėl to, kad Dievui danguje reikia daugiau angelų.

• Dievas palaiko vieną ar kitą pusę karuose, nors per juos nukenčia tiek daug žmonių.

O gal religiniai vadovai apie Dievą kalba melą? Gal Dievui jie yra atgrasūs?

Dievas nelaimių nesukelia.

Mintis, kad mūsų vargai nuo Dievo, nesiderina su Biblijos mokymais apie jį.

„[Dievo] darbai tobuli, [...] jis teisus ir teisingas“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 32:4).

„Neįmanoma, kad Dievas bloga darytų, kad Visagalis neteisingai elgtųsi“ (JOBO 34:10).

„Visagalis teisingumo neiškreipia“ (JOBO 34:12).

Dievui nepriimtina religija, skleidžianti apie jį melą.

Dievą žeidžia religinės organizacijos, kaltinančios jį dėl mūsų nelaimių, taip pat toleruojančios karus ir smurtą.

„Pranašai melą mano vardu kalba. Jų aš nesiunčiau, nieko jiems neįsakiau ir nekalbėjau. Jų pranašystės – tai [...] širdyje slypinti apgaulė“ (JEREMIJO 14:14).

Jėzus pasmerkė religinę veidmainystę.

„Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie’, įeis į dangaus Karalystę. Įeis tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daug kas tą dieną sakys man: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu? Argi neišvarinėjome demonų tavo vardu? Argi nedarėme daugelio įstabių darbų tavo vardu?’ Tačiau tada jiems pareikšiu: ‘Aš jūsų nepažįstu. Eikit šalin nuo manęs, piktadariai!’“ (MATO 7:21–23).