Motinų, sergančių AIDS, dilema

SINTIJAI, * gyvenančiai Vest Indijoje, teko pasirinkti, kaip maitinti savo naujagimę: krūtimi ar iš buteliuko. Apsispręsti lyg ir neturėtų būti sunku. Juk sveikatos apsaugos specialistai dešimtmečiais rekomenduoja motinos pieną kaip „sveikiausią maistą“ kūdikiams. Be to, kūdikiams, kurie skurdžiose bendruomenėse maitinami iš buteliuko, maždaug 15 kartų didesnė tikimybė mirti nuo viduriavimo ligų nei tiems, kurie maitinami krūtimi. Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) praneša, jog dėl žalos, kurią padaro motinos pieno pakaitalai, kasdien miršta maždaug 4000 vaikų.

Tačiau Sintijos atveju pasirinkimas maitinti krūtimi buvo susijęs su visiškai kitokiu pavojumi. Jos vyras apkrėtė ją žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), sukeliančiu AIDS. Pagimdžiusi Sintija išsiaiškino, jog maždaug 1 iš 7 kūdikių, kurių motinos turi ŽIV, gali apsikrėsti per motinos pieną. * Taigi ji turėjo priimti nelengvą sprendimą: maitinti kūdikį krūtimi ir rizikuoti jį užkrėsti ar maitinti iš buteliuko ir statyti jį į kitokį pavojų.

Pasaulio šalyse, kur AIDS epidemija labiausiai paplitusi, 2 arba 3 iš dešimties nėščių moterų yra ŽIV nešiotojos. Vienoje šalyje buvo apsikrėtusios daugiau nei pusė patikrintų nėščiųjų. „Šie nerimą keliantys skaičiai, — praneša JT radijas, — verčia mokslininkus visomis jėgomis ieškoti vaistų.“ Į tokią grėsmę atsiliepė šešios JT priklausančios organizacijos. Pasitelkusios savo patirtį, bendromis pastangomis bei lėšomis jos ėmėsi kurti Bendrą Jungtinių Tautų programą (UNAIDS) kovai su ŽIV bei AIDS. * Tačiau diegiant UNAIDS pasirodė, jog AIDS dilemos sprendimas ne toks paprastas.

Sprendimas paprastas, kliūtys sudėtingos

Pasak maitinimo krūtimi bei ŽIV perdavimo vaikui klausimų žinovės Edit Vait, sveikatos apsaugos darbuotojai pataria: ŽIV užsikrėtusios moterys, gyvenančios pramoninėse šalyse, neturėtų maitinti savo kūdikių  krūtimi, nes tai beveik padvigubina riziką užkrėsti kūdikį. Atrodo, logiška alternatyva: kūdikius maitinti pieno mišiniais — motinos pieno pakaitalu. Tačiau besivystančiose šalyse, kur idealistinės teorijos greit užleidžia vietą žiauriai tikrovei, įgyvendinti šį paprastą sprendimą nelengva.

Viena kliūtis — socialinė. Šalyse, kuriose priimta maitinti krūtimi, moterys, maitinančios savo kūdikius iš buteliuko, gali būti įtariamos užsikrėtusios ŽIV. Moteris galbūt baiminasi, kad paaiškėjus tiesai bus apkaltinta, palikta ir netgi sumušta. Kai kurios moterys tokiais atvejais nusprendžia verčiau maitinti kūdikį krūtimi ir taip nuslėpti, jog yra apsikrėtusios ŽIV.

Esama ir kitų kliūčių. Pavyzdžiui, pamąstykime apie dvidešimtmetę Margaret. Ji, kaip ir mažiausiai 95 procentai kitų Ugandos kaimo moterų, niekada nėra tikrinusis dėl ŽIV. Tačiau jai yra dėl ko nerimauti. Jos pirmoji mergytė mirė, o antroji silpnutė ir ligota. Nepaisydama to, kad gali būti užsikrėtusi ŽIV, Margaret savo trečiąjį vaiką maitina krūtimi dešimt kartų per dieną. „Aš niekuomet negalėsiu maitinti kūdikio pieno mišiniais“, — sako ji. Kodėl? Margaret paaiškina, jog išmaitinti vieną kūdikį pieno mišiniu kainuoja pusantro karto daugiau, negu visa šeima jos kaime uždirba per vienerius metus. Net jeigu pieno mišinį būtų galima gauti veltui, vis tiek būtų sunku surasti švaraus vandens, kad iš jo paruoštum kūdikiui maistą. *

Kai kurias iš šių problemų galima sumažinti, jei ŽIV apkrėstoms motinoms būtų suteiktos tinkamos sanitarinės sąlygos, pakankamas kiekis motinos pieno pakaitalų bei galimybė naudotis švariu vandeniu. Brangu? Galbūt. Tačiau pasirūpinti tuo, regis, kliudo ne lėšos, o prioritetai. Iš tiesų JT praneša, jog kai kurios skurdžiausios besivystančios pasaulio šalys kariniams tikslams išleidžia dvigubai daugiau lėšų nekaip sveikatai bei švietimui.

O kaip yra su vaistais nuo AIDS?

JT mokslininkai praneša, jog paprastas ir palyginti nebrangus vaistas, vadinamas AZT, gerokai sumažina tikimybę motinai apkrėsti kūdikį ŽIV. Padedant UNAIDS, šio gydymo išlaidos sumažėjo iki 200 litų. Be to, 1999-ųjų liepą AIDS tyrinėtojai pranešė, jog ŽIV turinčių motinų bei jų naujagimių gydymas vos 12 litų kainuojančiu nevirapinu, trukdančiu pernešti ŽIV, netgi veiksmingesnis už gydymą AZT. Sveikatos apsaugos specialistų teigimu, nevirapinas gali apsaugoti iki 400000 naujagimių per metus nuo užsikrėtimo ŽIV vos išvydus pasaulį.

Tačiau kai kurie kritikuoja tokį gydymą vaistais, tvirtindami, jog jis apsaugo nuo ŽIV tik vaiką, tad motina galų gale mirs nuo AIDS ir paliks vaiką našlaičiu. JT specialistų teigimu, kitos galimybės nėra, antraip kūdikiai bus užkrečiami ŽIV ir pasmerkti lėtai ir baisiai mirčiai. Be to, jie tvirtina, jog motinos, apkrėstos ŽIV, gali gyventi ne vienerius metus. Štai minėtoji Sintija sužinojo esanti užsikrėtusi ŽIV 1985-aisiais, kai gimė kūdikis, bet ji susirgo tik po aštuonerių metų. Be to, kūdikis gimė užsikrėtęs ŽIV, tačiau sulaukęs dvejų metų šio užkrato nebeturėjo.

Biblija paguodžia, jog netrukus aplinka bus iš tiesų saugi ir nebeliks tokios rykštės kaip AIDS (Apreiškimas 21:1-4). Jehova Dievas žada naują pasaulį, o jame ‛nebus žmogaus, kurs sakytų: „Aš ligotas!“’ (Izaijo 33:24) Jehovos Liudytojai mielai tau papasakos apie šią tikrąją išeitį. Jei norėtum gauti daugiau informacijos, prašom kreiptis į šio žurnalo leidėjus arba į vietinius Jehovos Liudytojus.

[Išnašos]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 20 puslapyje]

WHO/E. Hooper