Stebime pasaulį

Nutukimo pavojai

Londono laikraštyje The Independent pranešama, kad, „nutukimui lyg kokiai epidemijai apėmus visą Europą“, smarkiai padaugėjo sergančiųjų cukralige, širdies bei kitomis ligomis. Kreipdamasis į medicinos specialistus, suvažiavusius į Milaną (Italija) iš 26 šalių, Tarptautinės darbo grupės nutukimo klausimais pirmininkas pasakė: „Tai pasaulinė problema ir, norint išvengti sunkių šios ligos pasekmių bei nuolat augančių sveikatos apsaugos išlaidų, jau dabar reikia imtis skubių priemonių. Jei nieko nedarysime, užgrius nelaimė.“ Ši problema aktuali visoje Europoje, nes kai kuriose vietose 40—50 procentų visų gyventojų yra apkūnūs. Nuo 1980-ųjų Anglijoje labai padaugėjo nutukusių žmonių: moterų — nuo 8 iki 20, vyrų — nuo 6 iki 17 procentų. Šios nelaimės priežastys — sėsli gyvensena bei riebesnis maistas — susijusios su gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis. Ypač didelį susirūpinimą kelia vaikų nutukimas. Pasak Europos nutukimų tyrimų asociacijos prezidento, profesoriaus Japo Zaidelo, „pastebima, kad dabar daugiau būsimosios kartos žmonių nutunka ar per daug sveria jau vaikystėje“.

Neigiamos globalizacijos pasekmės

Pagal Britanijos laikraščio The Guardian pranešimą, ekonomikos globalizacija ne tik sukuria pasaulinę rinką, suteikiančią žmonėms daugiau galimybių, bet ir didina pavojus. Kadangi pasaulinėje ekonomikoje tautos priklauso viena nuo kitos, net toks pavienis įvykis, kaip Tailando valiutos (bato) nuvertėjimas 1997-aisiais, gali sukelti pasaulinę paniką. „Prieš trisdešimt metų, — rašoma The Guardian, — penktadalis turtingiausių pasaulio žmonių buvo 30 kartų turtingesni už penktadalį vargingiausiųjų. Iki 1990 metų jų turtas viršijo vargingųjų pajamas 60 kartų, o šiandien — jau 74 kartus. ... Didžiausią naudą iš globalizacijos gauna nusikaltėliai, kurie dabar gali prekiauti narkotikais, ginklais bei prostitutėmis pasaulinėje rinkoje.“

Ar įmanoma išvengti slogos?

Nors nelengva visiškai apsisaugoti nuo slogos, galima imtis kai kurių atsargumo priemonių, — rašoma The New York Times. Štai svarbiausios iš jų: kiek įmanoma, venk žmonių sambūrių ir nespausk rankos tiems, kurie jau serga sloga. Be to, stenkis netrinti akių bei nosies ir dažnai plauk rankas. Šios atsargumo priemonės veiksmingos, nes slogos virusai, pažeidžiantys akies bei nosies membranas, dažniausiai būna ant rankų. Ant kokio paviršiaus arba rankų jie išlieka gyvi net keletą valandų, o asmuo, sergantis sloga, gali užkrėsti kitus dar neišryškėjus arba jau išnykus ligos požymiams. Kita atsargumo priemonė — racionali mityba. Be to, reikia būti ypač atsargiam tarp vaikų. Kodėl? Todėl, kad jie per metus sloga perserga maždaug penkis aštuonis kartus!

Psichinės ligos Afrikoje

„Iš 600 milijonų afrikiečių, gyvenančių į pietus nuo Sacharos, maždaug 100 milijonų kenčia nuo psichinių ligų“, — pranešama Pietų Afrikos Respublikos laikraštyje The Star. Kaip teigiama Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos pranešime, dėl to pirmiausia kaltas karas bei skurdas. Kita priežastis — nykstanti šeimos ir artimųjų parama. Anot profesoriaus Maiklo Olatavuros iš Nigerijos, šį „tradicinį afrikiečių saugumo garantą“ žlugdo vakarietiškos vertybės, narkotikai bei piliečių smurtas. Be to, šeimos nariai iškeliauja svetur ieškoti darbo. „Afrikos vyriausybių ekonominiai sunkumai žlugdo mūsų pastangas rūpintis sveikata taip, kaip pridera“, — sako profesorius Olatavura.

Kilimai ir karas

Pasak Meksiko laikraščio The News pranešimo, Afganistane karo siaubai atsispindi neįprastame mene. Pastaruosius 20 metų afganų amatininkų kilimus „puošia“ karo  įrankių ornamentai. Tarp tradicinių paukščių, mečečių bei gėlių vaizdų išryškėja kulkosvaidžių, rankinių granatų bei šarvuočių kontūrai. Nors, anot kilimų specialisto Berio O’Konelio, tie vaizdai nėra lengvai pastebimi, dauguma piešinių „taip tiksliai išausti“, jog įmanoma „atskirti AK-47 automatą nuo AK-74“. Sakoma, kad dauguma kilimų audėjų yra nuo karo nukentėjusios moterys. Ausdamos tokius neįprastus kilimus, jos išreiškia savo jausmus.

Užterštas lietus

Dėl didelio ištirpusių pesticidų kiekio kai kuriose Europos šalyse negalima gerti lietaus vandens, — teigiama žurnale New Scientist. Šveicarijos chemikai, ištyrę pačioje audros pradžioje paimtus lietaus mėginius, pastebėjo, kad vandenyje esančių nuodingų cheminių medžiagų kiekis dažnai viršija Europos Sąjungoje ir Šveicarijoje leistiną normą. Dėl to kalti pesticidai, kurių didžiausia koncentracija būna pirmoje liūtyje po ilgos sausros. Švedų mokslininkų nuomone, nehodžkininės limfomos (viena iš vėžio formų) atvejų greito daugėjimo priežastis yra plačiai naudojamos kelios pesticidų rūšys. Chemikalai, slopinantys augalų augimą ant stogo, teršia nuo stogų nutekantį vandenį.

Mirtis ūkyje

Londono laikraštyje The Times pranešama, kad kas savaitę Britanijos ūkiuose žūva daugiau nei vienas žmogus; ūkininkavimas tampa pavojingiausiu darbu šalyje. 1998-aisiais jauniausia auka tapo ketverių metų vaikas: jį suvažinėjo traktorius. Kiti septyni žmonės žuvo traktoriams nuvirtus nuo šlaito. Ūkininkai raginami prieš imantis rizikingų sumanymų gerai pagalvoti, o prieš važiuojant šlaitu viršun, apsvarstyti padėtį. Deividas Mati, vyriausias žemės ūkio inspektorius iš Sveikatos ir saugumo vadovybės, pasakė: „Daugumos tragedijų galima buvo išvengti, jei asmuo būtų stabtelėjęs, viską gerai apmąstęs ir atlikęs darbą kiek kitaip.“

Neįprasti energijos šaltiniai

▪ Kadangi Uvajoje (Naujosios Kaledonijos sala) nėra naftos, čia elektros energijai gaminti naudojamas kokoso aliejus, — pranešama Prancūzijos žurnale Sciences et avenir. Prancūzų inžinierius Alanas Lienaras 18 metų kūrė kokoso aliejumi varomą variklį. Tas variklis suka generatorių, tiekiantį energiją gėlinimo įmonei. O ši geriamu vandeniu aprūpina 235 saloje gyvenančias šeimas. Lienaras teigia, kad ši 165 kilovatų galingumo sistema suvartoja tiek pat kuro ir pagamina tiek pat energijos, kiek dyzelinis variklis.

▪ Kalalio kaime (Gudžarato valstija, Indija) buvo atliktas bandymas: elektrai gaminti pasitelkta jaučių jėga. Kaip teigiama Naujojo Delio žurnale Down to Earth, ši idėja kilo vienam mokslininkui bei jo dukterėčiai. Keturi jaučiai suka veleną, prijungtą prie pavarų dėžės, kuri varo mažą generatorių. Šis sujungtas su baterijomis, tiekiančiomis energiją vandens siurbliui ir malūnui. Žurnale sakoma, kad taip pagamintos energijos įkainis yra maždaug keturiasdešimt centų. Palygink: toks pat kiekis vėjo malūnų pagamintos energijos kainuoja 4 litus, o saulės baterijos — 96. Kadangi kaimiečiai tris mėnesius per metus jaučiais apdirba savo laukus, išradėjai svarsto, kaip tiems mėnesiams sukaupti energijos.

Racionali mityba

Mergaitės nuo 10 iki 14 metų apytikriai paauga 25 centimetrus ir priauga 18—22 kilogramus svorio; 12—16 metų berniukų ūgis padidėja 30 centimetrų, o svoris — 22—27 kilogramais. Šiuo laikotarpiu, kai taip greitai augama, daugelis paauglių jaudinasi dėl savo svorio ir pradeda jį reguliuoti. „Tačiau laikytis dietos bei mažiau valgyti nenaudinga ir nepatariama“, — rašo dietologė Lin Roblin The Toronto Star laikraštyje. Pasak Roblin, laikantis dietos, organizmas negauna maistingų medžiagų. Laikydamiesi dietų, „paaugliai įpranta nesveikai maitintis, o tai gali sukelti dar didesnių mitybos sutrikimų“. Jos teigimu, jaunuoliams būtina išsiugdyti nuosaikesnį požiūrį į savo išvaizdą, o „racionali mityba, aktyvi gyvensena ir savigarba“ padės jiems pasiekti reikiamą svorį.