Žoakimo Barando „karališka dovana“

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO ČEKIJOS RESPUBLIKOJE

„TAI ne tik karališka dovana, bet ir nepaprastas dėmesys čekų tautai!“ Taip vienas žurnalistas apibūdino žymaus XIX amžiaus paleontologo Žoakimo Barando palikimą Čekijos nacionaliniam muziejui. Jo „karališka dovana“ čekams — dešimtmečius rinkta, tyrinėta bei klasifikuota kolekcija — daugiau kaip 1200 dėžių fosilijų (suakmenėjusių organizmų liekanų arba jų atspaudų). Nors tu galbūt nejauti didelio entuziazmo kolekcionuoti senovės liekanas, paleontologams Barando dovana daug vertingesnė už lobį!

Paleontologas — mokslininkas, tyrinėjantis ankstesnių geologinių periodų augalus ir gyvūnus pagal iškastines liekanas. Paleontologija — palyginti nauja mokslo šaka. Viduramžiais fosilijos buvo laikomos „gamtos išdaiga“ ar net drakonų liekanomis. Tačiau XVIII amžiuje aukštesnių sluoksnių žmonės jau ėmė jas kolekcionuoti. Be to, daugelio šalių mokslininkai pradėjo domėtis fosilijų tyrinėjimu. Vienas jų buvo Žoakimas Barandas. Kas žinoma apie Barandą ir koks jo indėlis į paleontologijos sritį? Jis buvo Čarlso Darvino amžininkas. Tad kokios buvo jo pažiūros į Darvino evoliucijos teoriją?

Barandas keičia profesiją

Žoakimas Barandas gimė 1799 metais nedideliame Sogos miestelyje, pietų Prancūzijoje.  Paryžiuje jis studijavo kelių bei tiltų statybos inžineriją ir kartu klausė gamtos mokslų paskaitų kurso. Netrukus ėmė ryškėti jo talentas šioje srityje. Gavęs diplomą, Barandas pradėjo dirbti inžinieriumi, tačiau Prancūzijos karališkoji šeima atkreipė dėmesį į jo gabumus ir pakvietė dėstyti gamtos mokslų karaliaus Karolio X vaikaičiui. 1830-aisiais kilus Prancūzijos revoliucijai, karališkoji šeima buvo ištremta ir galiausiai persikėlė į Bohemiją. Barandas išvyko kartu su ja. Bohemijos sostinėje Prahoje jis vėl ėmėsi inžinerijos.

Jam, kaip kelių bei tiltų statybos specialistui, buvo pavesta išžvalgyti vietovę aplink Prahą, kur buvo ketinama tiesti arklinių traukinių geležinkelį. Pradėjęs darbą, Barandas pastebėjo, jog ten yra daugybė fosilijų. Įsižiūrėjęs atidžiau, jis buvo nustebintas: žemės klodai, kuriuose jos gulėjo, tiek Bohemijoje, tiek Britanijoje buvo nepaprastai panašūs. Aistra gamtos mokslams įsiliepsnojo iš naujo. Galiausiai Barandas atsisakė inžinerijos ir kitus 44 gyvenimo metus paskyrė paleontologijai bei geologijai.

Barandas darbavosi centrinės Bohemijos kaimo vietovėse, kur buvo gausu fosilijų. Kiekvieną dieną jis atrasdavo ką nors nauja ir nepaprastai gražaus. 1846-aisiais jis jau buvo pasirengęs paskelbti pirmuosius savo tyrinėjimų rezultatus. Šiame darbe jis aprašė bei suklasifikavo naujas rūšis trilobitų, kadaise gyvenusių jūros dugne.

Barandas ir toliau rinko bei tyrinėjo fosilijas. Paskiau, 1852-aisiais, išleido monografijos, arba mokslinio veikalo, pavadinto „Silūro formacija centrinėje Bohemijoje“, pirmąjį tomą. * Jame buvo aprašyti trilobitai. Vėliau pasirodė tomai apie vėžiagyvius, kremzlines žuvis, galvakojus, dvigeldžius bei kitokius suakmenėjusius organizmus. Per savo gyvenimą jis išleido 22 to veikalo tomus, kuriuose smulkiai aprašė daugiau kaip 3500 gyvūnų rūšių. Šis darbas — viena didžiausių monografijų paleontologijos srityje.

Kruopštus ir disciplinuotas

Barandas išsiskyrė iš kitų tyrinėtojų savo darbo metodais. Gamtininko darbą jis sustiprino inžinieriaus drausmingumu. Kaip projektuotojas, Barandas negalėjo pakęsti netikslių apskaičiavimų ar piešinių. Kaip paleontologas, jis siekė preciziškumo ir  labai stengėsi, kad kiekviena atvaizdo detalė būtų visiškai tiksli. Mokslininkas pats retušavo daugelį monografijoje išspausdintų piešinių, nors jų pradiniai eskizai buvo daryti gero dailininko.

Tačiau Barandas pasirodė kruopštus ne vien tik čia. Surinkus kiekvieną monografijos tomą, jis pats tikrindavo tekstą. Jei šis neatitikdavo reikalavimų, mokslininkas grąžindavo perdaryti tai, kas buvo prastai padaryta. Barandas siekė, kad kiekvienas jo išleistas darbas būtų kuo tikslesnis. Jam tai puikiai pasisekė. Šiandien, beveik po 150 metų, tyrinėtojai vis dar remiasi jo leidiniu „Silūro formacija“.

O kaip dėl evoliucijos?

Kai 1859-aisiais buvo išleista Čarlso Darvino knyga Rūšių atsiradimas, daugelis mokslininkų nedelsdami pritarė evoliucijos idėjai. Tačiau Barandas jais nepasekė. Jis atmetė evoliucijos teoriją nuo pat pradžių, nes tyrinėdamas fosilijas nerado nieko, kas patvirtintų jos teisingumą. Barandas sakė, kad jo darbo tikslas — „išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, o ne kurti laikinas teorijas“. (Kursyvas mūsų.) Kiekvieno knygos „Silūro formacija“ tomo antraštiniame puslapyje jis netgi užrašė devizą: „C’est ce que j’ai vu“ (Štai ką aš mačiau).

Barandas atkreipė dėmesį, kad daugybės gyvūnėlių kūnų išsivystymo etapai buvo skirtingi. Tačiau jis priėjo prie teisingos išvados: gyvūnėliai buvo tos pačios rūšies, tačiau skyrėsi jų gyvenimo periodai. Jis nerado jokių įrodymų, kurie liudytų apie vienos gyvūnų rūšies laipsnišką perėjimą į kitą. Knygoje A Petrified World (Suakmenėjęs pasaulis) Barando pažiūros apibendrinamos taip: „Visas Barando darbas... pagrįstas faktais ir tai svarbiausias jo požymis. Šiame esminių tyrinėjimų etape nelieka vietos jokiai spekuliacijai, spėlionėms ar kitokioms teorijoms.“

Kuklus žmogus įteikia „karališką dovaną“

Nors Barandui puikiai sekėsi, jis neišpuiko ir neprarado dorumo. Jis priklausė Europos inteligentijai bei kalbėjo keliomis kalbomis, tačiau niekuomet nenustojo bendravęs su paprastais žmonėmis. Kad labiau suartėtų su jais, Barandas išmoko čekų kalbą. Tai buvo naudinga, nes mokslininkas galėjo bendrauti su akmenskaldžiais, kurie padėdavo jam įsigyti naujų pavyzdžių kolekcijai.

Barandas buvo religingas žmogus ir gamtos atradimai stiprino jo tikėjimą Dievu. Mokslininkas fosilijas vadino „kūrybos pradžios medalionais“. Be to, savo darbo įvade jis užsiminė apie tai, kas paskatino jį tyrinėti: „Tai susižavėjimo, dėkingumo bei pripažinimo jausmas, apimantis ir pakerintis kiekvieną, kas atskleidžia ar apmąsto kokius nors Kūrėjo darbus.“

Žoakimas Barandas mirė 1883-iais metais. Jis paliko nepaprastai vertingą mokslinę medžiagą. Jo skrupulingumas vertinamas viso pasaulio mokslininkų. Žoakimo Barando tikri, tikslūs, dokumentais patvirtinti atradimai naudingi net šių laikų tyrinėtojams. Todėl visai teisėtai buvo pasakyta, kad Barando palikimas moksliniu požiūriu vertingesnis nei „karališka dovana“.

[Išnaša]

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Barando trilobitų piešiniai, 1852 m.

[Šaltinio nuoroda]

Eskizai: S laskavym svolenim Narodni knihovny v Praze

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 12 puslapyje]

Portretas: Z knihy Vyvoj česke prirodovedy, 1931