Aštrūs skustuvo ašmenys

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO AUSTRALIJOJE

JEIGU žmogus 50 metų kasdien po penkias minutes skustųsi, iš viso jis tam skirtų vos 63 savo gyvenimo dienas! Ką vyrai mano apie šią kasdienę ceremoniją?

Surengus neformalią apklausą apie skutimąsi, buvo išgirsta tokių atsiliepimų: „Nepatinka“, „Nekenčiu“, „Pavojinga gyvybei“, „Geriau vengti, jei tik įmanoma“. Jeigu kai kurie vyrai taip nemėgsta skustis, kodėl gi jie tai daro? Pakalbėkime šiek tiek daugiau apie skutimąsi. Gal ir rasime atsakymą.

Nuo moliusko geldelės iki vienkarčio skustuvo

Ar gali įsivaizduoti skutąsis moliusko geldele? O ryklio dantimi? O gal aštria titnago atskala? Kuo tik žmonės nesiskuto! Senovės Egipte vyrai naudojo vario skustuvą, panėšėjusį į mažą kirvuką. Ne taip seniai, XVIII bei XIX amžiuje, buvo gaminami geležtiniai skustuvai (iš pradžių Šefilde, Anglija). Daugelis jų buvo puošniai dekoruoti ir turėjo įduobtus plieninius ašmenis, kurie nusiskutus būdavo nulenkiami į apsauginę rankenėlę. Jais reikėjo naudotis labai atsargiai, ir pradedantieji, kol išmokdavo, tikriausiai neretai įsipjaudavo. Mažiau miklūs ir neįgudę pradžioje, be abejo, susižalodavo. Tačiau dvidešimtasis amžius žadėjo palengvėjimą.

Jungtinėse Valstijose vyras, vardu Kingas Kempas Džiletas, 1901 metais užpatentavo saugų skustuvą su pakeičiamais peiliukais. Jo išradimas greitai sužavėjo pasaulį; galiausiai buvo sukurta įvairiausių skustuvų, net su sidabruotomis ar auksuotomis rankenomis. Dabar gaminami vienkartiniai skustuvai, skustuvai su dviem ar net trim peiliukais, taip pat su paslankiomis galvutėmis.

Verti dėmesio ir elektriniai skustuvai, pasirodę prekyboje 1931-aisiais. Jie darėsi vis efektyvesni ir populiarėjo, tačiau daugelis vyrų, mėgstančių skustis labai švariai, renkasi aštrius skustuvo ašmenis.

Tai auginama, tai skutama

Nuo senų senovės vyrai tai skusdavo barzdas, tai vėl augindavo. Pasak knygos Everyday Life in Ancient Egypt, senovėje egiptiečiams „barzda nebuvo būdinga; jie didžiavosi, kad būdavo švariai nusiskutę meistriškai padarytais skustuvais, kuriuos laikė odinėse makštyse“. Galbūt kaip tik dėl šio papročio įkalintas hebrajas Juozapas nusiskuto, prieš eidamas pas faraoną (Pradžios 41:14).

Asirai nešiojo vešlias barzdas. Jie net su pasididžiavimu kruopščiai prižiūrėjo jas, įmantriai raitydavo, pindavo ir šukuodavo.

Senovės Izraelyje vyrai auginosi vidutinio ilgio, dailiai apkirptas barzdeles. Tad ką gi reiškė Dievo įsakymas Izraelio vyrams ‛nekirpti plaukų ant savo smilkinių’, ‛nekarpyti’ savo barzdos? Tai  nereiškė, kad izraelitai negalėjo patrumpinti barzdos. Šis įstatymas veikiau draudė jiems perimti aplinkinių pagoniškų tautų kraštutinius religinius papročius * (Kunigų 19:27; Skv; Jeremijo 9:24, 25 [9:25, 26, Brb]; 25:23; 49:32).

Senovės graikų visuomenėje barzdas augino visi, išskyrus kilminguosius; pastarieji švariai skutosi. Romoje skutimasis tapo madingas, regis, antrajame amžiuje p. m. e.; keletą šimtmečių buvo įprasta skustis kasdien.

Tačiau žlugus Romos imperijai, barzda vėl paėmė viršų ir liko populiari 1000 metų; tik XVII amžiaus antrojoje pusėje skutimasis grįžo į madą. XVIII amžiuje skustis buvo įprasta. Vėliau, antrojoje XIX amžiaus pusėje, svarstyklių lėkštelė vėl pasviro kiton pusėn. Tad pirmasis Sargybos bokšto bendrijos prezidentas Č. T. Raselas ir kitas krikščionis V. E. van Ambergas abu nufotografuoti su stilingomis, gražiai apkirptomis barzdomis, pritikusiomis anuo metu. Vis dėlto XX amžiaus pradžioje skustis vėl tapo populiaru ir iki pat šiandien daugumoje šalių tai įprasta.

Ar ir tu, kaip milijonai kitų vyrų, kas rytą skustuvu atlieki šią ceremoniją priešais veidrodį? Jei taip, tikriausiai norėtum skustis be skausmo, kraujo ir kaip įmanoma švariau. Tad atidžiai perskaityk patarimus rėmelyje „Skutimosi atmintinė“. Tikriausiai jau taikai kai kuriuos iš šių pasiūlymų. Šiaip ar taip, linkime skustis švariai!

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracijos 23 puslapyje]

Skutimosi atmintinė

Knygoje Men’s Hair yra patarimų, kaip švariai skustis skustuvu. *

1. Plaukelių suminkštinimas. Veido plaukelius galima gerai suminkštinti tik karštu vandeniu. Jeigu įmanoma, geriausia skustis nusimaudžius po dušu, nes ilgiau mirkstant labiau suminkštėja plaukeliai.

2. Skutimosi priemonės. Įvairūs muilai, putos, kremai ir želė veikia trejopai: (1) jie sulaiko plaukeliuose drėgmę, (2) palaiko plaukelius stačius ir (3) drėkina odą, kad peiliukas lengviau slystų jos paviršiumi. Pasirink tai, kas tau veiksmingiausia. Ar mėginai plaukų kondicionierių? Jis irgi skirtas plaukams suminkštinti.

3. Tinkamai naudokis reikiamu peiliuku. Peiliukas tinka, jeigu yra aštrus. Buku gali pažeisti odą. Skusk plaukų augimo kryptimi. Priešinga kryptimi skutama švariau, tačiau tada plaukeliai gali būti nupjaunami po oda ir įaugti į audinį, užuot augę pro odos poras. Pasak kai kurių šaltinių, nerūpestingai skutantis, tiek vyrams, tiek moterims, po oda patenka užkratas ir susidaro karpos.

4. Odos apsauga po skutimosi. Skutantis pašalinamas mikroskopinis odos sluoksnelis ir oda lieka pažeidžiama. Tad svarbu kruopščiai nuprausti veidą švariu vandeniu — iš pradžių šiltu, paskui šaltu, kad užsivertų poros ir susilaikytų drėgmė. Jeigu nori, nusiskutęs gali patepti odą drėkinamuoju losjonu, kuris ją apsaugo ir atgaivina.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 24 puslapyje]

Kuo ypatingi veido plaukai?

Veido plaukai sudaryti iš keratino ir panašių baltymų. Keratinas yra pluoštinis baltymas, turintis sieros; jis gaminasi žmogaus bei gyvūnų organizme ir yra pagrindinė plaukų, nagų, plunksnų, kanopų ir ragų sudedamoji dalis. Veido plaukai yra vieni kiečiausių ir elastingiausių žmogaus kūno plaukų, — kietumu prilygsta tokio pat storio vario siūlui. Vidutiniškai ant vyro veido želia 25000 plaukų; jie auga maždaug po pusę milimetro per parą.

[Šaltinio nuoroda]

Vyrai: A Pictorial Archive from Nineteenth-Century Sources/Dover Publications, Inc.

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Tai auginama, tai skutama

Egiptietis

Asiras

Romėnas

[Šaltinių nuorodos]

Museo Egizio di Torino

Photographs taken by courtesy of the British Museum