Stebime pasaulį

Atrasta daugiau mumijų

„Egipto archeologai pranešė, kad Vakarų dykumoje, didžiulėse kapinėse rasta mažiausiai 200 mumijų; ant kai kurių buvo uždėtos auksinės kaukės“, — rašoma BBC naujienų pranešime. Kapinės yra netoli oazės bei pačiame Bavitijaus mieste, įsikūrusiame maždaug už 300 kilometrų į pietvakarius nuo Kairo. Pasak Egipto Viduriniųjų Rytų naujienų agentūros, jose gali būti per 10000 mumijų. Kapinės pavadintos Mumijų slėniu. Tas 10 kilometrų ilgio kapinynas įkurtas prieš 2000 metų, graikų ir romėnų eros pradžioje. Vienos iškastos mumijos buvo apvyniotos lininiu audeklu arba aplietos gipsu, kitoms buvo uždėtos auksinės kaukės su antkrūtiniais, „ant kurių pavaizduotos senovės egiptiečių dievybės“, — sako senovės paminklų žinovas Zehis Havesas.

Ligų protrūkis Afrikoje

Kaip pranešama Cape Times, žlugo Pasaulinės sveikatos organizacijos pastangos iki šių metų pabaigos visiškai pažaboti poliomielitą. Angoloje dėl karo ypač padaugėjo sergančiųjų šia liga. Pasak Nilo Kamerono, vadovaujančio Užkrečiamųjų ligų kontrolės skyriui prie Pietų Afrikos Respublikos sveikatos apsaugos departamento, poliomielitui Angoloje išnaikinti prireiks dar dešimties metų. Be to, šalies kaimynės Namibija ir Kongo Demokratinė Respublika kovoja su hemoragine karštlige (panaši į Ebolą) ir buboniniu maru. O Etiopiją, Kongą, Mozambiką, Nigeriją ir Nigerį tebekamuoja raupsai. Visos minėtos ligos, taip pat maliarija, siaučianti didesnėje žemyno dalyje, kelia didžiulį susirūpinimą, nes, anot Kamerono, „liga nepripažįsta sienų“.

„Gyvybiškai svarbi medžiaga“

„Vanduo — gyvybiškai svarbi medžiaga, nes jo mūsų kūne daugiausia, — rašoma laikraštyje Toronto Star. — Jei skysčio kiekis kūne sumažėtų 20 procentų, žmogus mirtų.“ Vanduo ne tik reguliuoja kūno temperatūrą, bet „kraujotaka išnešioja maistingas medžiagas ir kitus produktus po visą organizmą. Be to, ‛sutepa’ sąnarius bei žarnas ir taip apsaugo nuo vidurių užkietėjimo“. Suaugusiesiems kasdien vidutiniškai reikia dviejų trijų litrų vandens. Kadangi kava, gazuoti gėrimai ar alkoholis gali sukelti dehidraciją, išgėrus jų, tyro vandens būtina gerti dar daugiau. Pasak vienos dietologės, negalvokime, jog troškulys primena, kad metas pulti prie vandens. Jis parodo, kad jau esi netekęs daug skysčių. Kaip teigiama laikraštyje, „jei žmonės perdien kas valandą išgertų po stiklinę vandens, patenkintų beveik visą organizmo vandens poreikį“.

Pogulis darbo metu

„Kai kurios Kanados bendrovės pradeda pripažinti pogulio darbo metu naudą“, — rašoma laikraštyje Toronto Star. Darbdaviai jau įsteigė „budrumo atgavimo kambarius“ naktinės pamainos darbuotojams. „Tuose kambariuose vėsu ir tylu, tvyro prietema. Be to, yra žadintuvai, sofos arba atlošiamos kėdės“, — teigiama Star. Tačiau „pakeisti mąstyseną sunku. Bendrovės, besirūpinančios poguliu, nelinkusios apie tai viešai kalbėti“. Miego sutrikimų centro prie Otavos Karališkosios ligoninės gydytoja praktikė Merė Perudžini sako: „Kadangi ilgai dirbame, įtampa nuolat didėja. Tad kasdien pamiegoti po 20 minučių naudinga. Miegas tikrai pakeltų darbingumą (ir) sumažintų įtampą.“

Tirpstančių ledynų grėsmė

Kaip praneša Londono The Sunday Telegraph, didžiausias pasaulyje ne poliarinės srities ledynas išnyks per 40 metų, jei ir toliau tirps tokiais tempais. Kylanti pasaulinė temperatūra bei palyginti arti Himalajų esantis pusiaujas kelia pavojų 15000 šio regiono ledo telkinių. Gangotrio ledynas, maitinantis Gangą, per pastaruosius 50 metų sutrumpėjo trečdaliu. Ledo telkinius stebintis mokslininkas Saidas Hasneinas įspėja, kad jei padėtis nesikeis, „upės, pavyzdžiui, Gangas, Indas ir Bramaputra,  70—80 procentų vandens gaunančios iš tirpstančio sniego ar ledynų, išseks“. Pasak jo, tuomet ištiks „ekologinė nelaimė“. Tuo tarpu vis akivaizdesnė potvynio grėsmė. Tirpstant ledynams, susiformuoja ežerai, apsupti trapių ledo, akmenų ir smėlio sienų. Ilgainiui jos neišlaiko ir vanduo kriokdamas užlieja pakalnėje plytinčias lygumas.

Tabako žala vaikams

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) paskaičiavimais, 50-ties procentų pasaulio vaikų sveikata gali nukentėti nuo tabako dūmų, — pranešama Londono laikraštyje Guardian. Pasyvusis rūkymas sukelia astmą bei kitas kvėpavimo ligas, staigios kūdikio mirties sindromą, viduriniosios ausies ligą ir vėžį. Be to, tyrimai rodo, jog rūkorių vaikai silpniau mokosi, blogiau elgiasi. Jei abu tėvai rūko, tikimybė, kad vaikai turės sveikatos problemų, padidėja 70 procentų. Net dėl vieno rūkoriaus šeimoje tokia tikimybė didesnė 30 procentų. PSO siūlo ne tik mokyti tėvus bei padėti jiems suvokti jų įpročio keliamą pavojų šeimai, bet ir uždrausti rūkymą mokyklose bei kitose vaikų dažnai lankomose vietose.

Turizmo suklestėjimas

Pasaulinės turizmo organizacijos (PTO) manymu, „turistų kasmetinių apsilankymų užsienyje padaugės nuo 625 milijonų šiuo metu iki 1,6 milijardo 2020-aisiais“, — pranešama The UNESCO Courier. Tikimasi, kad kelionių mėgėjai išleis per du trilijonus JAV dolerių ir „pavers turizmą pagrindine pasaulio pramonės šaka“. Kol kas populiariausias kelionės tikslas — Europa. Dažniausiai lankoma šalis — Prancūzija: 1998 metais čia pabuvojo 70 milijonų turistų. Tačiau manoma, kad iki 2020-ųjų ją nurungs Kinija. Deja, po pasaulį gali keliauti nedaugelis. 1996 metais užsienio šalyse svečiavosi tik 3,5 procento pasaulio gyventojų. Pasak PTO, iki 2020-ųjų tokių keliauninkų bus 7 procentai.

Ar trumpalaikės išvykos pavojingos?

Savaitgalio atostogos, kurios, kaip tvirtina Europos kelionių agentūros, yra greitas ir lengvas būdas pabėgti nuo gyvenimo rūpesčių, gali būti „labiau žalingos nei naudingos“, — rašoma Londono laikraštyje Guardian. Anot kardiologo dr. Valterio Pasinio iš Pasaulinės sveikatos organizacijos, ruošimasis kelionei, lėkimas oro uostan, skrydis bei temperatūros, maisto, laiko juostų kaita sekina ir kelia pavojų. Organizmui reikia kelių dienų atsipūsti ir prisitaikyti prie pakitusio klimato bei gyvensenos, kitaip sutriks kraujo apytaka bei miego ritmas. Kaip teigiama laikraštyje, dr. Pasinio tyrimai „parodė, jog žmonėms, kelioms dienoms ištrūkusiems iš namų, tikimybė gauti širdies priepuolį yra 17% didesnė ir patekti autoavarijon — 12% didesnė negu tiems, kurie atostogauja savaitę ar daugiau“. „Nenoriu teigti, kad trumpos išvykos iš esmės pavojingos, bet skatinu žmones elgtis apdairiai bei tinkamai pasiruošti, — pasakė Londono Daily Telegraph pacituotas dr. Pasinis. — Dabar žmonės ima vis trumpesnes atostogas ir plėšosi mėgindami per kelias dienas viską aprėpti, tačiau taip ilsėtis nėra gerai. Toks poilsis tik sukelia dar didesnę įtampą.“

Barškuolės kerštas

„Net negyvos barškuolės gali įkąsti ir šis keistas pomirtinis kerštas neįtikimai dažnas“, — rašoma New Scientist. Pasak dviejų gydytojų, tyrinėjančių šį retą reiškinį, Arizonoje (JAV) 5 iš 34 nuo barškuolės įkandimų gydytų žmonių (per daugiau nei 11 mėnesių laikotarpį) sakė, kad juos užpuolė jau užmušta gyvatė. Vienas taip nukentėjęs žmogus nušovė barškuolę, nukirto jai galvą ir, palaukęs, kol kūnas nustos judėti, pakėlė galvą. Ši metėsi pirmyn ir įkirto į abi rankas. Ankstesnių tyrimų duomenimis, nukirsta gyvatės galva „net valandą po mirties puls prieš ją judančius objektus“, — rašoma žurnale. Herpetologų manymu, tai „refleksinis judesys, sukeltas infraraudonųjų daviklių sensorinėje duobelėje (tarp šnervių ir akių esantis organas, jaučiantis kūno šilumą)“. Dr. Džefris Sušardas įspėja, kad su barškuolės galva reikia elgtis kaip su „labai trumpa gyvate“. „Jei iš tiesų turi ją paliesti, — pasakė jis, — pasiimk ilgą lazdą.“