Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Savižudybės — užslėpta epidemija

Savižudybės — užslėpta epidemija

Savižudybės — užslėpta epidemija

DŽONUI SU MERI * netoli šešiasdešimties. Jiedu gyvena Jungtinėse Valstijose, nedideliame namelyje kaimo vietovėje. Džonas lėtai nyksta nuo emfizemos ir širdies nepakankamumo. Meri tiesiog negali įsivaizduoti gyvenimo be Džono ir pakelti skausmo, matydama, kaip sunkiai jis gaudo orą ir vis labiau silpsta. Jos sveikata irgi nekokia. Be to, Meri ne pirmus metus kenčia nuo depresijos. Pastaruoju metu Džonas sunerimęs, nes žmona kalba apie savižudybę. Nuo depresijos ir nuolatinio vaistų vartojimo jos mąstysena vis labiau krinka. Meri sakosi nepakelianti minties apie vienatvę.

Namuose pilna vaistų: tablečių nuo širdies ligų, antidepresantų, trankviliantų. Vieną ankstyvą rytą Meri eina į virtuvę ir pradeda gerti tabletes: geria tol, kol pamato Džonas ir jas atima. Jis kviečia greitąją pagalbą, o Meri ištinka koma. Džonas meldžiasi, kad nebūtų per vėlu.

Ką rodo statistika?

Pastaraisiais metais daug rašoma apie didėjantį jaunimo savižudybių skaičių — ir ne be pagrindo. Kas gi gali būti baisiau už gyvybingo, teikiančio vilčių jaunuolio priešlaikinę mirtį? Tačiau antraštėse lieka nepaminėtas faktas, kad daugelyje šalių dažniau žudosi vyresni žmonės. Kaip matome pirmesnio puslapio rėmelyje, taip yra ir tose šalyse, kuriose bendras savižudybių skaičius didelis, ir tose, kuriose jis žemas. Be to, pažvelgus į statistikos duomenis, aišku, jog ši užslėpta epidemija yra globalinio pobūdžio.

1996-aisiais JAV Ligų profilaktikos centras pranešė, jog savižudybių skaičius tarp amerikiečių, kuriems 65 ir daugiau, lyginant su 1980-ais metais, šoktelėjo 36 procentais. Šis padidėjimas kažkiek susijęs su vyresnio amžiaus amerikiečių pagausėjimu, tačiau priežastis ne vien ta. 1996-aisiais faktinis savižudybių skaičius tarp vyresnių nei 65 metų žmonių per 40 metų pirmą kartą padidėjo 9 procentais; mirtinai susižalojusių tokio amžiaus amerikiečių daugiau buvo tik tų, kurie griuvo ar pateko į autotransporto avariją. Iš tikrųjų net šie nerimą keliantys skaičiai galbūt per maži. „Manoma, jog, pateikiant statistikos duomenis apie mirties priežastis, savižudybių skaičius labai sumažinamas“, — pareiškiama knygoje A Handbook for the Study of Suicide. Ten sakoma, jog, kai kurių tyrinėtojų apskaičiavimais, faktiniai skaičiai būtų du kartus didesni už pateikiamus statistiniuose pranešimuose.

Kokia peršasi išvada? Jungtinės Valstijos, kaip ir daugelis kitų šalių, kenčia nuo užslėptos globalinės pagyvenusių žmonių savižudybių epidemijos. Šios srities žinovas dr. Herbertas Hendinas pažymi: „Nors savižudybių Jungtinėse Valstijose nuolat daugėja, ypač tarp pagyvenusiųjų, į vyresnio amžiaus žmonių savižudybes visuomenė mažai tekreipia dėmesio.“ Kodėl taip yra? Jo manymu, iš dalies todėl, kad pagyvenusių žmonių savižudybių visuomet buvo daug ir jos „nesukėlė tokio nerimo kaip dramatiškai padažnėjusios jaunimo savižudybės“.

Kraupus santykis

Šie, nors ir sukrečiantys, statistiniai duomenys tėra tik negyvi skaičiai. Jie neparodo, ką reiškia gyventi vienam be mylimo sutuoktinio, netekti savarankiškumo, kęsti širdgėlą dėl ilgai trunkančios ligos, tuštumą dėl nuolatinės depresijos, neviltį dėl mirtinos ligos. Jaunų žmonių bandymas nusižudyti gali būti neapgalvota reakcija į laikinus sunkumus, tačiau vyresnio amžiaus žmonės paprastai susiduria su problemomis, kurios, atrodo, neišsprendžiamos. Dėl to nusižudyti daugelis jų apsisprendžia tvirčiau negu jaunuoliai ir baisiausia, kad jiems tai dažniausiai pavyksta.

„Vyresnio amžiaus žmonės, lyginant su jaunimu, žudosi daug dažniau, tačiau skiriasi ir pats žudymosi būdas“, — pažymi dr. Hendinas knygoje Suicide in America. „Ypač skiriasi mėginusiųjų nusižudyti ir nusižudžiusiųjų santykis. Apytikriais apskaičiavimais, šis santykis yra toks: visų bandžiusių žudytis ir nusižudžiusiųjų — 10 ir 1; jaunimo (15—24 metų amžiaus) — 100 ir 1; tų, kuriems per 55 — 1 ir 1.“

Kokia šokiruojanti statistika! Kaip slegia senatvė, fizinių jėgų sekimas, skausmas bei ligos! Todėl nenuostabu, kad tiek daug žudosi. Tačiau yra svari priežastis, dėl kurios verta branginti gyvenimą net ir labai sunkiomis aplinkybėmis. Pasvarstyk, kaip buvo su Meri, minėta straipsnio įžangoje.

[Išnaša]

^ pstr. 2 Vardai pakeisti.

[Lentelė 3 puslapyje]

Savižudybių skaičiai pagal amžių bei lytį 100000 asmenų

Vyrai/Moterys Nuo 15 iki 24 metų

8,0/2,5 Argentina

4,0/0,8 Graikija

10,1/4,4 Japonija

23,4/3,7 Jungtinės Valstijos

7,6/2,0 Meksika

53,7/9,8 Rusija

19,2/3,8 Vengrija

Vyrai/Moterys 75 metų ir daugiau

55,4/8,3 Argentina

17,4/1,6 Graikija

51,8/37,0 Japonija

50,7/5,6 Jungtinės Valstijos

18,8/1,0 Meksika

93,9/34,8 Rusija

168,9/60,0 Vengrija