Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar Meksikoje bus suteikta didesnė sąžinės laisvė?

Ar Meksikoje bus suteikta didesnė sąžinės laisvė?

Ar Meksikoje bus suteikta didesnė sąžinės laisvė?

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO MEKSIKOJE

RELIGIJOS laisvę Meksikoje garantuoja įstatymas. Vis dėlto garbinimo laisvė kiek suvaržyta. Pavyzdžiui, šioje šalyje beveik nežinoma, kad kas iš įsitikinimo atsisakytų atlikti karinę tarnybą. Todėl Valstybinio Autonominio Meksikos universiteto (UNAM) Teisės tyrimų institutas nusprendė surengti tarptautinį simpoziumą, pavadintą „Atsisakymas iš įsitikinimo Meksikoje ir pasaulyje“. Tas institutas yra atsakingas valstybei, bet jo tikslas yra tyrinėti priimtus įstatymus ir tai, kaip jie pritaikomi. Meksikos Jehovos Liudytojų buvo paprašyta atsiųsti atstovą kalbėti tema „Jehovos Liudytojai ir atsisakymas iš įsitikinimo“.

Profesoriai kalba atvirai

Granados Teisės universiteto (Ispanija) profesorius dr. Chavjeras Martinesas Toronas savo kalboje „Atsisakymas iš įsitikinimo ir tarptautinis įstatymas“ pažymėjo, kad sąžinės laisvė ir teisė nepaklusti kai kuriems įstatymams ar nevykdyti kai kurių prievolių yra pripažinta tarptautiniu mastu. Jis paminėjo Jehovos Liudytojų padėtį Ispanijoje ir Kokinakio bylą Graikijoje. *

Daktaras Chosė Luisas Soberanesas Fernandesas, Teisinių tyrimų instituto prie UNAM profesorius, kalbėjo tema „Meksikos pasiekimai šioje srityje“. „Privalome atkreipti dėmesį, kad pagal Meksikos įstatymą dėl religinių bendrijų ir viešo garbinimo atsisakymas iš įsitikinimo faktiškai draudžiamas“, — pasakė jis, turėdamas omenyje pirmąjį straipsnį. O jame teigiama: „Niekas neatleidžiamas nuo šalies įstatymų dėl savo religinių įsitikinimų. Niekas dėl religinių priežasčių negali atsisakyti pareigų ir prievolių, numatytų įstatymuose.“ Savo kalbą daktaras Soberanesas užbaigė tokiais žodžiais: „Mes manome, kad Meksikoje būtinai reikia išleisti įstatymą, reglamentuojantį atsisakymą iš įsitikinimo.“

Jis paminėjo, jog kasmet šimtai Liudytojų vaikų mokyklose susiduria su problema, kai vadovaudamiesi Biblija atsisako saliutuoti vėliavai. Kai kurių Liudytojų vaikų net nenorima priimti į mokyklą. Tačiau dėl apeliacijų per Žmogaus teisių komisiją daugelis jų atgavo teisę į mokslą. Kai kurie švietimo sistemos darbuotojai ėmėsi veiksmų prieš vaikų šalinimą iš mokyklų, bet yra mokytojų, ignoruojančių šias pastangas. Valdžios parodo pakantumą Liudytojų nuostatai, deja, nėra taisyklės, kurios galėtų laikytis Meksikos mokyklos.

Simpoziume buvo aptarta, ko iš įsitikinimo atsisako kitos religijos, pavyzdžiui, dirbti jų religinių švenčių dienomis, vilkėti tokius darbo drabužius, kurie nesiderina su jų įsitikinimais, bei kita. Buvo pareikšta nuomonė ir dėl atsisakymo tarnauti kariuomenėje bei medicininio gydymo.

Jehovos Liudytojai ir valdžia

Meksikos Jehovos Liudytojų filialo narys kalbėjo apie pagrindinius Liudytojų įsitikinimus. Jis paaiškino, kad jie griežtai laikosi Biblijos principų, pavyzdžiui, tokio, kuris užrašytas Luko 20:25; ten sakoma krikščionims ‛kas ciesoriaus, atiduoti ciesoriui’. Jis dar paminėjo žodžius iš Romiečiams 13:1, kuriais krikščionys raginami gerbti pasaulietinę valdžią. Jis pabrėžė, kad Jehovos Liudytojai yra normalūs, valdžiai paklūstantys piliečiai, sąžiningai mokantys mokesčius, ramūs, tvarkingi ir siekiantys išsilavinimo savo vaikams.

Po to jis nurodė biblinę priežastį, dėl kurios Liudytojai atsisako sveikinti vėliavą. Dešimtyje Dievo įsakymų, užrašytų Išėjimo knygos 20:3-5, yra tokie žodžiai: „Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi.“

Jehovos Liudytojai garbina tik Dievą; jie niekada negarbina atvaizdų. Tačiau jie gerbia valstybės herbą ir nekalba apie jį netinkamai.

Siekiant pabrėžti Jehovos Liudytojų požiūrį šiuo klausimu, buvo parodyta vaizdajuostė „Violetiniai trikampiai“. Ji yra apie tai, kad fašistinėje Vokietijoje (1933-1945) Jehovos Liudytojai neišsigynė savo tikėjimo. Vaizdajuostėje pasakojama apie Kuserovų šeimą, kuri išliko tvirta nacių režimo metu. *

Tada buvo pateiktas argumentas iš Rašto, kodėl Jehovos Liudytojai atsisako kraujo perpylimo (Pradžios 9:3, 4; Apaštalų darbai 15:28, 29). Buvo paaiškinta apie Ryšių su ligoninėmis komitetų veiklą visame pasaulyje, be to, akcentuota, kaip gydytojai bendradarbiauja ir be kraujo perpylimo daro operacijas Jehovos Liudytojams.

Kasdien simpoziume dalyvavo apie 100 žmonių — tarp jų daug teisininkų. Buvo ir atstovų iš Meksikos religinių reikalų centro. Visi dalyviai galėjo išgirsti ekspertų nuomonę apie atsisakymą iš įsitikinimo. Tai nauja idėja Meksikos įstatymų leidėjams, nors ji plačiai pripažįstama daugelyje demokratinių šalių, tokių kaip Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos bei kai kuriose buvusiose komunistinėse šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ir Slovakijoje.

[Išnašos]

^ pstr. 5 Prašom žiūrėti 1993 m. rugsėjo 1 d. Sargybos bokšto straipsnį „Europos Aukštasis teismas gina teisę skelbti Graikijoje“ (rusų k.) ir „Geroji naujiena ginama teismuose“ 1998 m. gruodžio 1 d. Sargybos bokšte.

^ pstr. 13 Prašom žiūrėti 1985 m. rugsėjo 1 d. Sargybos bokšto straipsnį „Nepaisydama kalėjimo ir mirties mano šeima išsaugojo meilę Dievui“ (anglų k.). Taip pat 1994 m. sausio 15 d. numerį, p. 5 (rusų k.).

[Iliustracija 21 puslapyje]

Meksikos Jehovos Liudytojams brangi laisvė skelbti