Nūdienos vergai

PAMĄSTYK, kokie yra skaičiai. Apie 200—250 milijonų jaunesnių nei 15 metų amžiaus vaikų didžiąją dienos dalį dirba. Ketvirtis milijono vaikų, kai kurie vos sulaukę septynerių, 1995—1996 metais buvo įtraukti į ginkluotus konfliktus ir tapo karo vergais. Vergijon parduodamų moterų ir vaikų skaičius kasmet siekia per milijoną.

Tačiau skaičiai negali atskleisti tų žmonių nevilties. Pavyzdžiui, vienoje šiaurės Afrikos šalyje rašytoja Elinor Berket sutiko jauną moterį Fatmą, kuriai pavyko pabėgti nuo žiauraus šeimininko. Bet pasikalbėjusi su ja Berket suvokė, jog Fatma, „jos pačios požiūriu, visada liks vergė“. Ar Fatma gali bent svajoti apie geresnę ateitį? „Ji nepuoselėja jokių vilčių, — sako Berket. — Ateitis jai viena iš nesuvokiamų abstrakčių sąvokų.“

Taip, šiuo metu milijonai žmonių yra vilties neturintys vergai. Kodėl ir kaip visi tie žmonės tampa vergais? Į kokią vergiją jie patenka?

Prekiautojai žmonėmis

Turistams skirtoje brošiūroje, platinamoje Jungtinėse Valstijose, rašoma tiesiai: „Sekso turnė į Tailandą. Tikros mergaitės. Tikras seksas. Tikrai pigu. ... Ar žinote galį nusipirkti mergaitę tik už 200 JAV dolerių?“ Tačiau brošiūroje nepasakyta, kad tos „nekaltos mergaitės“ greičiausiai buvo pagrobtos arba prievarta parduotos į viešnamius, kur per dieną aptarnauja po 10—20 klientų. Jei neteikia seksualinių paslaugų, jos yra mušamos. Kilus gaisrui viename Puketo salos (pietų Tailando kurorto) viešnamyje, penkios prostitutės sudegė. Kodėl? Jų savininkai buvo  prirakinę jas prie lovų, kad neištrūktų iš savo vergijos.

Iš kur atvyksta tos jaunos moterys? Pasak pranešimų, šiame sekso pramonės sektoriuje dirba milijonai viso pasaulio mergaičių bei moterų, kurios buvo pagrobtos, prievarta išvežtos ar parduotos prostitucijon. Tarptautinis sekso verslas klesti dėl besivystančiose šalyse vyraujančio skurdo, turtingų šalių prabangos ir įstatymų, toleruojančių tarptautinę prekybą ir sutartinę vergovę.

Pietryčių Azijos moterų organizacijų duomenimis, nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio iki paskutinio dešimtmečio pradžios parduota buvo 30 milijonų pasaulio moterų. Žmonių pirkliai naršo po traukinių stotis, skurdžius kaimus ir miestų gatves, ieškodami lengvo grobio — merginų ir moterų. Paprastai tokios aukos neturi išsilavinimo, yra našlaitės, pamestos arba be lėšų. Joms apgaulingai pažadamas darbas ir pervežimas per sienas, o paskui jos parduodamos į viešnamius.

1991 metais žlugus komunistiniam blokui, atsirado visiškai nauja nuskurdusių mergaičių bei moterų grupė. Dėl suirutės, privatizacijos ir didėjančios žmonių nelygybės paplito nusikaltimai, skurdas ir nedarbas. Daugelis Rusijos bei Rytų Europos moterų ir mergaičių dabar tampa organizuotos tarptautinės prostitucijos pelno šaltiniu. „Prekyba žmonėmis nėra tokia rizikinga kaip prekyba narkotikais“, — sako buvusi Europos teisinių reikalų įgaliotinė Anita Gradin.

Prarasta vaikystė

Viename mažame kilimų fabrike Azijoje vos penkerių metų sulaukę vaikai be užmokesčio dirba nuo 4-os valandos ryto  iki 11-os vakaro. Tokie vaikai dažniausiai dirba kenksmingomis sąlygomis: nesaugios mašinos, ilgas darbas menkai apšviestose patalpose, prasta ventiliacija ir pavojus apsinuodyti chemikalais. *

Kodėl vaikai tokie pageidaujami darbininkai? Todėl, kad vaikų darbas pigus, jie iš prigimties paklusnūs, pasiduoda drausminimui ir bijo skųstis. Nesąžiningų darbdavių išnaudojami vaikai savo mikliais piršteliais gali atlikti labai kruopštų darbą, pavyzdžiui, austi kilimus. Būtent tokiems vaikams neretai pasiūlomas darbas, nors jų tėvai dažniausiai yra bedarbiai.

Be to, šeimose dirbantys vaikai ypač patiria seksualinę bei fizinę prievartą. Daugelis jų pagrobiami, laikomi nuošaliose stovyklose ir, kad nepabėgtų, nakčiai prirakinami. Dienomis jie verčiami dirbti kelių tiesimo darbus ir skaldyti akmenis.

Vaikystę sužlugdo ir vergiška santuoka. Štai Tarptautinės kovos su vergija organizacijos pateiktas tipiškas pavyzdys: „12-metei mergaitei pasakoma, kad šeima sutarė išleisti ją už 60-mečio vyro. Nors ji ir turi teisę atsisakyti, praktiškai negali ja pasinaudoti ir nežino, kad tai įmanoma.“

Skolų vergai

Šimtai tūkstančių darbininkų yra priklausomi nuo darbdavių ir darbavietės dėl savo arba tėvų įsiskolinimo. Pagal tradiciją, skolinis darbas įprastas žemdirbyste besiverčiančiose šalyse, kur darbininkai dirba tarnais arba ūkininkais. Kai kada skolos perduodamos iš kartos į kartą, ir šeimos nariai lieka ilgalaikėje vergijoje. O kartais darbdaviai, kuriems turi būti grąžinta skola, parduoda tą skolą naujam darbdaviui. Kraštutiniais atvejais priklausomi darbininkai už padarytą darbą išvis negauna atlyginimo arba, nuolat gaudami nedidelį avansą, lieka pavergti ir tampa priklausomi nuo darbdavio.

Apeiginė vergija

Dvylikametė Binti iš Vakarų Afrikos yra viena iš tūkstančių mergaičių, tarnaujančių  kaip trokosi; evių kalba tai reiškia „dievų vergai“. Ji buvo priversta vergauti ir atlikti bausmę už svetimą nusikaltimą — išprievartavimą, kurio vaisius yra ji pati! Dabar ji dirba namų ruošos darbus pas vietinį žynį. Vėliau Binti šiam žyniui, kuris yra jos savininkas, turės teikti seksualines paslaugas. Sulaukusi vidutinio amžiaus, Binti bus pakeista — žynys ras kitų patrauklių mergaičių, tarnausiančių jam kaip trokosi.

Tūkstančiai apeiginės vergijos aukų, kaip ir Binti, buvo tėvų išsiųstos dirbti vergėmis, kad išpirktų kaltę už tariamą nuodėmę ar nusižengimą šventam įstatymui. Kai kuriose pasaulio šalyse mergaitės ar moterys privalo atlikti religines pareigas ir teikti seksualines paslaugas dvasininkams arba kitiems ta dingstimi, kad tokios moterys sutuoktos su dievybe. Šios moterys dažniausiai dirba ir kitus neapmokamus darbus. Jos negali pakeisti gyvenamosios ar darbo vietos ir neretai lieka vergauti daug metų.

Tradicinė vergija

Nors dauguma šalių tvirtina juridiškai panaikinusios vergiją, kai kuriose vietose vėl atgyja tradicinė vergija. Tai įprasta regionuose, kur vyrauja pilietinė nesantaika arba vyksta ginkluoti susirėmimai. Tarptautinė kovos su vergija organizacija teigia, kad „konfliktų rajonuose įstatymai beveik nebeveiksmingi ir kareiviai arba ginkluota milicija gali priversti žmones dirbti be atlyginimo... nebijodami bausmės; taip dažniausiai yra ten, kur padėtį kontroliuoja ginkluotos grupuotės, nesusilaukusios tarptautinio pripažinimo“. Tačiau, anot tos pačios organizacijos, „yra pranešimų, kad ir vyriausybei atstovaujantys kariškiai, nepaisydami įstatymo, verčia žmones vergauti. Kareiviai ir milicijos būriai taip pat užsiima vergų prekyba, pardavinėdami paimtuosius nelaisvėn dirbti kitiems“.

Deja, vergijos našta iki šiol visaip slegia žmoniją. Tik pagalvok: milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia vergiją. Pamąstyk ir apie tuos šiuolaikinius vergus, kurių istorijas čia perskaitei, galbūt apie Lin-Lin arba Binti. Argi nenorėtum, kad šių dienų vergija baigtųsi? Ar ji kada nors tikrai bus panaikinta? Tam reikia esminių pakeitimų. Apie tai skaityk kitame straipsnyje.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

SPRENDIMŲ PAIEŠKOS

Įvairios oficialios institucijos, tokios kaip Jungtinių Tautų vaikų fondas ir Tarptautinė darbo organizacija, kruopščiai kuria bei įgyvendina šiuolaikinės vergijos panaikinimo programas. Be to, daug nevyriausybinių organizacijų, pavyzdžiui, Tarptautinė kovos su vergija ir Žmogaus teisių priežiūros organizacijos, stengiasi padėti žmonėms suprasti, kas yra šiuolaikinė vergija, ir išvaduoti jos aukas. Kai kurios iš šių organizacijų nori, kad ant gaminių būtų dedamos specialios etiketės, nurodančios, jog gaminį padarė ne vaikai ar vergai. Kitų institucijų reikalavimu, šalyse, kur rengiamos „sekso turnė“, reikėtų išleisti įstatymą, kad žmonės, lytiškai išnaudojantys vaikus, grįžę į savo tėvynę, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kai kurie žmogaus teisių gynėjai vergų pirkliams ir šeimininkams netgi sumoka didelius pinigus, kad išpirktų kuo daugiau vergų. Tai sukėlė diskusijas, nes dėl tokios veiklos gali susikurti pelninga vergų rinka ir pakilti jų kaina.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Daug mergaičių sutuokiamos prievarta

[Šaltinio nuoroda]

UNITED NATIONS/J. P. LAFFONT

[Iliustracija 8 puslapyje]

Skolų vergai eilėje prie maisto

[Šaltinio nuoroda]

Ricardo Funari

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kartais vaikai verčiami stoti į karinę tarnybą

[Šaltinio nuoroda]

UNITED NATIONS/J. P. LAFFONT