Stebime pasaulį

Prekyba egzotinių gyvūnų mėsa

Nors tarptautiniai įstatymai draudžia Europoje pardavinėti ir valgyti šikšnosparnių mėsą, ja nelegaliai prekiaujama Britanijos parduotuvėse ir restoranuose. „Nerimą kelia tai, kad užmušami bei slapta įvežami saugomų rūšių šikšnosparniai, jau nekalbant apie pavojų, kurį visuomenės sveikatai kelia nepatikrinta jų mėsa“, — sako Ričardas Barnvelis iš Pasaulinio gamtos fondo. Vaisėdžiai šikšnosparniai kai kurių Afrikos vietovių gyventojams jau nuo seno buvo pagrindinis maistas, o Malaizijoje ir Indonezijoje kelios rečiausios šių šikšnosparnių rūšys dėl prekybos jų mėsa atsidūrė prie išnykimo ribos. Seišeliuose šikšnosparnių mėsos troškinys laikomas delikatesu. Londono laikraštyje The Sunday Times pranešama, kad „Europoje paklausūs ne tik šie nykstantys gyvūnai“. Belgijos sostinės Briuselio restoranuose patiekiama šimpanzių mėsa.

Ar turi nevalingų įpročių?

Kanados laikraščio Globe and Mail duomenimis, maždaug 15 procentų žmonių turi nevalingų įpročių. Tyrinėtojų teigimu, kai kurie jaudindamiesi „suka plaukus, trepsi, krutina koją, kramto nagus ir taip toliau“. Kodėl žmonės taip elgiasi? Toronto Žalingų įpročių ir psichinės sveikatos centro psichiatrė Pegi Richter mano, kad tokie judesiai padeda jaukiau pasijusti. Kita vertus, pasak ligoninės psichologo Polo Kelio, tokie veiksmai yra savaiminis, nevalingas atsakas į įtampą, padedantis atsipalaiduoti. Specialistų nuomone, „asmeniui išmokti suvaldyti nevalingus įpročius ir visiškai jų atsikratyti gali padėti pakeitimo terapija — pajutęs savo nevalingus judesius nukreipk dėmesį į ką kita“, — rašoma Globe.

Negali be kokakolos?

Mexican Association of Studies for Consumer Defense pranešimu, per metus meksikiečiai išgeria maždaug po 160 litrų tonizuojančių gėrimų. Kasmet jiems išleidžiama daugiau nei dešimčiai pagrindinių maisto produktų kartu paėmus. Tokia didelė šių nealkoholinių gėrimų paklausa, kai kurių manymu, yra viena pagrindinių blogos meksikiečių mitybos priežasčių. Kai kurie kokakolos priedai kliudo pasisavinti kalcį ir geležį. Be to, manoma, kad dėl šių gėrimų greičiau susergama inkstų akmenlige, dantis pažeidžia ėduonis, nutunkama bei padidėja kraujospūdis, taip pat užpuola nemiga, skrandyje atsiranda opos, kyla nerimas. ‛Anksčiau neapsieidavome be kukurūzų, — rašoma Consumer’s Guide Magazine, — dabar tikriausiai negalėtume gyventi be kokakolos.’

„Teisėtas karas“?

„Karas Jugoslavijoje suskaldė bažnyčias, nes išsiskyrė nuomonės dėl tradicinės sąvokos ‛teisėtas karas’“, — rašoma Prancūzijos laikraštyje Le Monde. Teisėto karo (lot. jus ad bellum) idėją iškėlė Augustinas, gyvenęs penktajame šimtmetyje. Kaip teigiama Le Monde, vėliau gyvenęs katalikų filosofas Tomas Akvinietis apibrėžė „moralinį“ tokio karo pateisinimą: būtina „teisėta priežastis“, karas turi būti „kraštutinė priemonė“, kariaujantis asmuo privalo turėti „teisėtą valdžią“, ir „ginklus [būtina] naudoti tik blogiui pašalinti“. XVII amžiuje buvo pridėta dar viena sąlyga — „pergalės tikimybė“. Nors dauguma bažnyčių dabar jau atmeta „šventojo karo“ idėją, jos vis dar nesutaria dėl „teisėto karo“ sampratos.

Brazilijos jaunuolių lytinis gyvenimas

„33 procentai [Brazilijos] merginų ir 64 procentai vaikinų lytinį gyvenimą pradeda būdami 14—19 metų amžiaus“, — pranešama O Estado de S. Paulo. Tik per dešimtmetį 15—19 metų amžiaus merginų, turinčių lytinių santykių prieš vedybas, padvigubėjo. Pasak demografės Elizabetos Feras, „požiūris į lytinius santykius labai pasikeitė“. Pavyzdžiui, kitų tyrimų duomenimis, 18 procentų Brazilijos paauglių turi bent po vieną vaiką arba jau laukiasi.

 Ar saugu mūsų ligoninėse?

„Airijos ligoninėse daugiau kaip vienas iš 10 pacientų pasigauna infekciją“, — rašoma The Irish Times. Tokią infekciją reikia papildomai ir daug ilgiau gydyti. Be to, toks gydymas pacientui gali kainuoti maždaug 2200 JAV dolerių (8800 litų) ir, jei tai būtų kraujo užkrėtimas, ligoninėje tektų gulėti dar 11 dienų. Ypač nerimą kelia „neįveikiamieji mikrobai“, kurie, kaip teigiama laikraštyje, „tampa vis atsparesni įvairiems antibiotikams“. Lengviausiai ligoninėje infekcijas pasigauna „pagyvenusieji ir vaikai, taip pat tie, kurie ilgą laiką ten gydosi, [bei] asmenys, sergantys chroniškomis širdies ligomis ar lėtiniu bronchitu“.

Dar daugiau genų

Kaip teigiama The New York Times pranešime, naujausiais tyrinėtojų apskaičiavimais, kiekvienoje žmogaus ląstelėje apytikriai yra 140000 genų. Ankstesni duomenys rodė genų esant nuo 50000 iki 100000. Vadinasi, žmogaus organizmas kur kas sudėtingesnis, nei manyta anksčiau. Ląstelėje genai reguliuoja amino rūgščių, iš kurių susidaro baltymai, išsidėstymo tvarką. Šios naujausios žinios „parodo, kiek dar daug reikia sužinoti apie žmogaus genus“, — rašoma laikraštyje.

Pakitęs požiūris į pragarą

Ilgus šimtmečius Katalikų bažnyčia mokė, kad pragaras — tai vieta, kur amžinai kenčia blogų žmonių sielos. Tačiau, matyt, šis požiūris pasikeitė. Anot popiežiaus Jono Pauliaus II, pragaras „nėra Dievo skirta bausmė, bet padėtis, kurią patys žmonės savo pažiūromis bei veiksmais susikuria jau šiame gyvenime“, — pranešama L’Osservatore Romano. „Tai ne vieta, — sako jis, — o būklė žmonių, laisva valia ir amžiams atskyrusių save nuo Dievo, visokios gyvybės ir džiaugsmo šaltinio.“ Jis pridūrė, kad „amžinasis pasmerkimas“ nėra nuo Dievo; veikiau „pats žmogus atskiria save nuo [Dievo] meilės“.

Vaikščioti sveika

Vaikščiojimas ne tik padeda numesti svorį ir sumažinti įtampą; jis mažina „kraujospūdį bei riziką patirti širdies priepuolį“, — rašoma Toronto laikraštyje The Globe and Mail. Sveikatai palaikyti reikia skirti laiko. Kiek? „Kaip teigiama Canada’s Physical Activity Guide to Healthy Active Living, kad pasiektumei rezultatų, vidutiniu tempu kasdien turi eiti 60 minučių — vienu sykiu mažiausiai po 10 minučių.“ O jei kasdien 30—60 minučių skirsi greitajam ėjimui ar važinėjimuisi dviračiu arba 20—30 minučių bėgiosi, taip pat būsi sveikas. Laikraštyje Globe patariama avėti lengvą, orui pralaidžią avalynę su lanksčiais bei tinkamai išlenktais padais. Be to, joje turi būti apsauginiai vidpadžiai bei pakankamai erdvės pirštams.

Išankstinis įspėjimas

„Pasaulis gali tikėtis didžiulių katastrofų dešimtmečio“, — pranešama World Press Review, remiantis Londono Financial Times straipsniu. Paminėjusi tokias stichines nelaimes kaip ciklonai ir žemės drebėjimai, Tarptautinė Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio bendrija įspėja, kad pavojus gresia didelei žemės gyventojų daliai. „Iš 50 greičiausiai augančių pasaulio miestų 40 įsikūrę seisminėse zonose, o pusė pasaulio žmonių gyvena pakrantės regionuose, todėl jiems gresia potvynis“, — rašoma žurnale. Yra dar vienas grėsmingas ženklas: nors stichinių nelaimių gausėja, daugelio valstybių vyriausybės vis mažiau lėšų skiria skubiai pagalbai.

Ilga naktis

„Didinga tamsa.“ Taip norvegas Arkties tyrinėtojas Fritjofas Nansenas apibūdino „Mörketid“ — laiką, kai šiaurinėje Norvegijos teritorijoje visiškai neužteka saulė. Porą mėnesių vidurdienį kelias valandas padangėje matosi tik pilkai raudona ryto žara. Tačiau ne visi mėgsta šį tamsųjį laikotarpį. Laikraščio Ibbenbürener Volkszeitung duomenimis, 21,2 procento norvegų, gyvenančių už poliaračio, kamuoja žiemos depresija. Liga, matyt, užpuola dėl smegenyse gaminamo hormono melatonino trūkumo. Vienintelis vaistas — šviesa. Kita vertus, vis daugiau turistų į poliaratį pritraukia žaižaruojanti šiaurės pašvaistė, mėnesienoje žvilgantis sniegas ir jauki išsibarsčiusių kaimelių šviesa.