„Voratinkliniai siuviniai“ — nuostabūs paragvajiečių rankdarbiai

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO PARAGVAJUJE

ASUNSJONAS, PARAGVAJUS. Kol iškraunami mūsų lagaminai, turime keletą minučių pasižvalgyti po oro uostą. Netikėtai žmona trukteli mane prie vienos ekspozicijos. „Koks žavumėlis!“ — šūkteli ji, rodydama į puikią siuvinėtą staltiesę su painiu raštu, ir tuoj pat teiraujasi, kaip ji padaryta.

Voratinklinius siuvinius pirmieji pradėjo daryti arabai. Kaip rašoma knygoje Paraguay, Touristic and General Information, „jų pavyzdžiai buvo atvežti į Kanarų salas bei Ispaniją, o XVII—XVIII amžiuje ir į Paragvajų. Iš Tenerifės atgabenti vadinamieji saulės siuviniai čia gavo paragvajietiškų siuvinių, arba nanduti, vardą“. Vietinių meistrų darbai labai saviti: sudėtingame rašte išsiuvinėti augalai, gyvūnai, paukščiai. Nors pačią siuvinėjimo idėją paragvajiečiai perėmė iš kitur, savo rankdarbius jie papuošė naujais ornamentais. Siuvinėjimas daugeliui vietinių gyventojų tapo pragyvenimo šaltiniu.

Kaip jie išsiuva tokį sudėtingą voratinklinį raštą? Tai sužinojome nuvykę su gidu į Itaugvos miestelį, esantį už 30 kilometrų į rytus nuo Asunsjono. Gidas pasakė mums, jog dauguma Paragvajaus voratinklinių siuvinių sukuriami būtent čia. Iš tiesų daug pavyzdžių iškabinta parduotuvėse miestelio centre.

Vienos parduotuvės savininkė nuoširdžiai mus pasveikino ir parodė keletą nuostabių darbų. Ji paaiškino: „Rankų darbo siuviniai skirstomi pagal tai, kaip jie pagaminti. Voratinklinis siuvinėjamas adata. Dauguma siuvinėtojų Paragvajuje žino raštą iš atminties, kitos naudoja pavyzdžius. Medvilninio audinio gabalas ištempiamas ant medinio rėmo ir darbuojamasi adata bei siūlu. Taip ir gimsta siuvinys. Šio amato mergaitės dar vaikystėje išmoksta iš savo motinų. Paskui moko jo savo vaikus.“

Kryžiuotis voras savo tinklą išaudžia per dvi tris valandas. „Staltiesė iš paprastų siūlų, skirta aštuonių vietų stalui, išsiuvama per du tris mėnesius; tokiai pat staltiesei išsiuvinėti iš plonų siūlų reikia šešių aštuonių mėnesių, — sako mūsų šeimininkė. — Kuo plonesni siūlai, tuo puošnesnis gaminys.“

Ji mums rodo baltą servetėlę ir paaiškina: „Jos vidurinis elementas — guajavos žiedas; siuvinėjant tokią servetėlę reikia skaičiuoti siūlus. Šis raštas pats sudėtingiausias; jam išsiuvinėti iš plonų siūlų reikia dviejų savaičių. Iš pradžių darbams buvo naudojami tik ploni siūlai, todėl visi gaminiai buvo labai brangūs. Vėliau daugelis gamintojų ėmė naudoti paprastus siūlus, kad siuvinėjimas pagreitėtų ir rankdarbiai būtų pigesni.“

Mes apžiūrėjome įvairiaspalvius ir baltus kilimėlius padėti indams, staltieses, servetėles ir kitus namuose naudojamus dalykus. Kai paklausėme apie drabužius, šeimininkė tuojau atnešė madingą suknelę, kurią su pasididžiavimu nešioja jos dukra. Į tą puošnų vaivorykštės spalvų apdarą sudėta nemažai siūlų. Kitose parduotuvėse radome puikių atvirukų su plonų siuvinių nuotraukomis. Nenuostabu, kad voratinkliniai siuviniai laikomi geriausiais Paragvajaus rankdarbiais.

 [Iliustracija per visą 18-ą puslapį]