Kas yra El Ninjas?

Apurimako upė netoli Limos (Peru) paprastai būna išdžiūvusi. Tačiau kai ji nušlavė beveik visa, ką Karmen turėjo, ši aimanavo: „Daug, oi, daug ką ištiko tokia nelaimė. Ne mane vieną.“ Įšiauriau nuo Limos pakrantėje plytinčią Sečūros dykumos dalį liūtys laikinai pavertė antru pagal dydį Peru ežeru, užėmusiu maždaug 5000 kvadratinių kilometrų plotą. Visame pasaulyje milžiniški potvyniai, smarkūs ciklonai bei didžiulės sausros sukėlė badą, epidemijas, gaisrus. Buvo sunaikinti pasėliai, turtas bei visa kita. Dėl ko taip atsitiko? Daugelis kaltina El Ninją, 1997-ųjų pabaigoje kilusį Ramiojo vandenyno atogrąžų srityje, ties pusiauju, ir siautusį apie aštuonetą mėnesių.

Kas tas El Ninjas? Kaip jis susiformuoja? Kodėl taip plačiai jaučiami jo padariniai? Ar įmanoma tiksliai numatyti, kur jis praūš kitą kartą, ir apsaugoti žmonių gyvybes bei sumažinti nuostolius?

Pradžią duoda įšylantys vandenys

„Tiesą sakant, El Ninjas yra tiktai šilta vandens srovė, periodiškai atsirandanti netoli Peru krantų kas dveji—septyneri metai“, — rašoma žurnale Newsweek. Jūreiviai tokį atšilimą Peru pakrantėje pastebėjo daugiau kaip prieš šimtmetį. Kadangi šios srovės paprastai atiteka apie Kalėdas, jos buvo pavadintos El Ninju — ispanų kalba tai reiškia kūdikėlis Jėzus.

Vandens atšilimas Peru pakrantėje rodo, jog bus daugiau kritulių. Palijus sužydi dykumos ir atsigauna galvijai. Bet kartais smarkūs lietūs tame regione sukelia potvynius. Be to, šiltas viršutinis vandens sluoksnis neleidžia iškilti į paviršių giliau esantiems šaltesniems vandenims, turintiems daug maisto medžiagų. Dėl tos priežasties daugybė jūros gyvūnų ir net kai kurie paukščiai ieškoti maisto persikelia kitur. Vėliau El Ninjo poveikis pajuntamas kitose vietovėse, toli nuo Peru pakrantės. *

Gimęs iš vandens ir vėjo

Dėl kokios priežasties Peru pakrantėje taip neįprastai pakyla vandenyno temperatūra? Kad tai suprastum, pirmiausia atidžiai patyrinėk milžinišką ciklą, vadinamą Volkerio  cirkuliacijos ciklu; tai atmosferos apytaka tarp rytinės bei vakarinės Ramiojo vandenyno tropikų dalies. * Kai vakaruose, Indonezijos bei Australijos pakrantėse, saulė įšildo viršutinį vandens sluoksnį, drėgnas, šiltas oras kyla aukštyn ir ties vandens paviršiumi susidaro žemo slėgio zona. Kildamas oras atvėsta, drėgmė kondensuojasi ir ima lyti. Sausą orą aukštesnių atmosferos sluoksnių vėjai neša į rytus. Slinkdamas ta kryptimi, jis atvėsta, darosi sunkesnis ir, pasiekęs Peru bei Ekvadorą, pradeda leistis žemyn. Dėl to ties vandenyno paviršiumi susidaro aukšto slėgio zona. Nedideliame aukštyje oro srautai — vadinamieji pasatai — plūsta atgal į vakarus, Indonezijos link, ir taip ratas užsidaro.

Kokią įtaką pasatai daro tropinių platumų Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūrai? „Šie vėjai paprastai veikia panašiai kaip brizai nedideliame vandens telkinyje, — sakoma žurnale Newsweek. — Jie stumia šiltą viršutinį vandens sluoksnį į Ramiojo vandenyno vakarus, todėl vandens lygis čia pakyla daugiau kaip 60 centimetrų ir vanduo yra 8 laipsniais Celsijaus šiltesnis nei, tarkim, prie Ekvadoro.“ Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje iš gelmių kylantis vėsesnis, daug maisto medžiagų turintis vanduo sudaro sąlygas tarpti jūrų gyvūnams. Todėl tais metais, kai El Ninjas nepasirodo, vandens paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno rytuose yra žemesnė nei vakaruose.

Kokie atmosferos pokyčiai sukelia El Ninją? „Dėl mokslininkams vis dar nežinomų priežasčių, — teigiama žurnale National Geographic, — kas keleri metai pasatai susilpnėja arba visai liaujasi pūtę.“ Vėjams aprimus, prie Indonezijos susikaupęs šiltas vanduo plūsteli atgal į rytus, ir vandens paviršiaus temperatūra prie Peru bei kitose vietose pakyla. Šis judėjimas turi įtakos atmosferai. Kaip teigiama viename žinyne, „įšilus Ramiojo vandenyno tropinėms platumoms rytuose, Volkerio cirkuliacijos  ciklas susilpnėja. Dėl to susidaro konvekcinė liūčių juosta, slenkanti iš vakarinių Ramiojo vandenyno tropinių platumų į centrines bei rytines“. Taip Ramiajame vandenyne palei visą pusiaują įprasta orų tvarka sutrinka.

Tarsi didžiulis akmuo upėje

Be to, El Ninjas pakeičia nusistovėjusį klimatą net tuose regionuose, kurie yra gana toli nuo Ramiojo vandenyno tropinių platumų vandens srovių. Kaip? Per atmosferos cirkuliacijos sistemą. Lokalinis atmosferos sutrikimas veikia tolimas vietoves panašiai kaip didžiulis akmuo, stūksantis upės viduryje, kurio sukeliamos vilnys nuraibuliuoja per visą upę. Tiršti lietaus debesys, susidarantys virš šiltų tropinių vandenyno platumų, atmosferoje suformuoja į didžiulį akmenį panašią užtvarą, kuri daro įtaką už tūkstančių kilometrų nusistovėjusiems orams.

Toliau nuo pusiaujo El Ninjas sustiprėja ir padaro poveikį greitoms rytų krypties oro srovėms, — vadinamosioms sraũjymėms. Nuo pastarųjų šiose platumose pareina daugelio uraganų kryptis. Be to, dėl sraujymių sustiprėjimo ir krypties pasikeitimų sezoniniai orai gali būti atšiauresni ar švelnesni. Pavyzdžiui, dėl El Ninjo poveikio Jungtinių Valstijų šiaurinėje dalyje žiemos dažniausiai būna švelnesnės nei įprasta, o kai kuriose pietinėse valstijose — drėgnesnės bei šaltesnės.

Kaip numatyti El Ninją?

Atskirų uraganų padarinius galima nuspėti vos prieš keletą dienų. Ar taip pat yra su El Ninju? Ne. El Ninją pranašauja ne trumpalaikiai orų pokyčiai, bet ištisus mėnesius didžiuliuose regionuose pasireiškiančios nenormalios klimato sąlygos. Todėl klimato tyrinėtojai El Ninjo pasirodymą prognozuoja daugmaž sėkmingai.

Pavyzdžiui, 1997—1998 metais siautėjusio El Ninjo prognozės pasigirdo 1997-ųjų gegužę — maždaug prieš šešetą mėnesių iki jo pasirodymo. Dabar tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje yra 70 priinkaruotų plūdurų, kurie matuoja vėjo būklę vandenyno paviršiuje bei vandens temperatūrą iki 500 metrų gylio. Pagal šiuos duomenis kompiuteriais sudaromos orų prognozės.

Išankstiniai perspėjimai apie El Ninjo pasirodymą iš tiesų padeda žmonėms pasiruošti numatomoms permainoms. Pavyzdžiui, nuo 1983 metų El Ninjo prognozės paskatino daugelį Peru ūkininkų auginti galvijus bei pasėlius, prisitaikiusius prie drėgnesnių sąlygų, o žvejus nuo žuvies gaudymo persimesti prie krevečių rinkimo, mat šių atsiranda atšilus vandenims. Taigi tikslus prognozavimas bei išankstinis pasiruošimas gali sumažinti El Ninjo aukų skaičių bei ekonominius nuostolius.

Mūsų planetos klimatą valdančių procesų moksliniai tyrimai patvirtina, kokie teisingi įkvėpti žodžiai, kuriuos maždaug prieš 3000 metų užrašė senovės Izraelio karalius Saliamonas. Jie skamba taip: „Vėjas pučia į pietus, paskui sukasi šiaurės link. Sukasi ir sukasi vėjas, vis grįždamas į tą patį suktinį“ (Ekleziasto 1:6). Šiuolaikinis žmogus, tyrinėdamas vėjo bei vandenyno sroves, daug sužinojo apie orų formavimąsi. Iš šių žinių galime turėti naudos, jei kreipiame dėmesį į perspėjimus, susijusius su tokiais įvykiais kaip El Ninjo pasirodymas.

[Išnašos]

[Rėmelis 27 puslapyje]

EL NINJO ŽALOS PĖDSAKAI

■ 1525 m. Pirmasis istorinis pranešimas apie Peru siautėjusį El Ninją.

■ 1789—1793 m. El Ninjas nusinešė daugiau kaip 600000 gyvybių Indijoje; dėl jo kilo didžiulis badas Afrikos pietuose.

■ 1982—1983 m. Dėl El Ninjo, daugiausiai tropikų regionuose, žuvo per 2000 žmonių, o nuostolių padaryta daugiau kaip už 13 milijardų JAV dolerių.

■ 1990—1995 m. Trys procesai sukėlė vieną ilgiausių užregistruotų El Ninjų.

■ 1997—1998 m. Nors pirmą kartą buvo gan sėkmingai prognozuoti, El Ninjo sukelti potvyniai bei sausros nusinešė apie 2100 gyvybių. Visame pasaulyje patirti nuostoliai siekė 33 milijardus JAV dolerių.

[Schemos/žemėlapiai 24, 25 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

 NORMALUS BŪVIS

Volkerio cirkuliacijos ciklas

Stiprūs pasatai

Šiltas vandenyno vanduo

Šaltas vandenyno vanduo

EL NINJAS

Sraujymės keičia maršrutą

Silpni pasatai

Šiltas vanduo teka į rytus

Šilčiau ir sausiau nei įprasta

Vėsiau ir drėgniau nei įprasta

[Schemos/iliustracijos 26 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

EL NINJAS

Ant gaublio raudona spalva žymi aukštesnę nei įprasta vandens temperatūrą

NORMALUS BŪVIS

Šiltas vanduo Ramiajame vandenyne plūsta į vakarus, rytuose leisdamas vėsesniam, daug maisto medžiagų turinčiam vandeniui kilti aukštyn

EL NINJAS

Silpni pasatai sudaro sąlygas šiltam vandeniui grįžti atgal į rytus; šaltas vanduo nebegali išsilaikyti paviršiuje

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

PERU

Užlieta Sečūros dykuma

MEKSIKA

Uraganas „Linda“

KALIFORNIJA

Purvo nuošliaužos

[Šaltinių nuorodos]

24—25 puslapiuose iš kairės į dešinę: Fotografía por Beatrice Velarde; Image produced by Laboratory for Atmospheres, NASA Goddard Space Flight Center; FEMA photo by Dave Gatley