Stebime pasaulį

Ar rudieji lokiai Europoje išnyks?

Pasaulinio gamtos fondo (PGF) duomenimis, rudieji lokiai Vakarų Europoje nyksta. Jų teliko vos šešios mažos populiacijos. Londono laikraštyje The Daily Telegraph rašoma: „Greičiausiai rudieji lokiai nyksta Prancūzijoje, Ispanijoje bei Italijoje. Gamtosaugininkai perspėja, jog jei nebus atvežta šių gyvūnų iš kur nors kitur, jie čia gali išnykti.“ Laikraštyje priduriama, jog „Italijos pietų Alpėse tėra vos keturi lokiai“. Graikijoje nemaža problema yra brakonieriavimas: lokius medžioja ūkininkai ir bitininkai, įpykę už sudraskytus galvijus ar sunaikintas bičių šeimas. Kitaip yra kai kuriose Rytų Europos dalyse: iš ten pranešama, jog lokių gausėja. Rumunijoje griežtos apsaugos priemonės bei papildomos programos padėjo lokiams ne tik išlikti — čia jų padaugėjo. Rusijoje, kur lokiai saugomi, jų priskaičiuojama apie 36000. „Kad išsaugotume paskutinius Vakarų Europoje likusius lokius, reikia imtis skubių priemonių, — sako Kalamas Renkinas, PGF kampanijos Europos plėšrūnams išsaugoti dalyvis. — Jei nebus imtasi veiksmų, šie lokiai išnyks.“

Brangiai atsieinanti labdara

Krizių metu milijonai žmonių turi naudos iš vaistų labdaros. Tačiau neseniai Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atlikta apklausa parodė, jog dovanoti vaistai dažnai būna neteisingai identifikuoti arba jų tinkamumo laikas neilgas. Nors vaistai siunčiami iš geriausių paskatų, daugelis jų „neatitinka būtiniausių sveikatos apsaugos reikmių, todėl perpildo šalies atsargų paskirstymo sistemą ir darosi sunku jų atsikratyti“, — sako PSO tarnautojas dr. Džonatanas Kvikas. Daugiau kaip pusė Bosnijai dovanotų vaistų buvo netinkami. Jiems sunaikinti į Armėniją, Mostarą bei Bosniją ir Hercegoviną teko siųsti specialias krosnis. Nugabenti 1000 tonų netinkamų vaistų iš Kroatijos į tinkamą sunaikinimo vietą apytikriai kainavo nuo dviejų iki keturių milijonų dolerių.

Vilionė garsu

Kaip pranešama Vokietijos žurnale Das Tier, dauguma augalų vilioja juos apdulkinančius gyvūnus spalva bei kvapu, tačiau tropikų aksompupė (Mucuna holtoni) tai daro atspindėdama garsą. Šį vijoklinį augalą lanko šikšnosparniai, kurie aplinkoje orientuojasi siųsdami ultragarso signalus. Erlangeno universiteto mokslininkai nustatė, jog šio augalo nektaras veikia kaip „akustinis atšvaitas“. Jis atmuša ultragarso signalus tiesiog atgal šikšnosparniams. „Taip augalas padeda jiems susirasti žiedus“, — rašoma žurnale.

Pavojingi grybai

„Rytų Europoje bei šiaurės Italijoje, kur grybauti įprasta, kasmet apsinuodija ar net miršta nemažai žmonių“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Kadangi gaminti valgius iš laukinių grybų yra populiaru, specialistai perspėja, jog pavojinga valgyti maždaug 250 rūšių grybus, augančius Britanijos miškuose. Suvalgius žalsvąją arba smailiakepurę musmirę galima numirti. Saugumo sumetimais grybautojams siūloma jungtis į grupes, vadovaujamas profesionalių grybų žinovų. „Nėra paprastų taisyklių, apibrėžiančių, ar grybas kenksmingas, ar ne, todėl grybauti pačiam, be specialisto, neprotinga“, — perspėja Didžiosios Britanijos mikologijos draugijos vyresnysis narys.

Ekonominiai AIDS padariniai

Kaip pranešama laikraštyje Le Monde, AIDS — tai ne tik visiems žinoma sveikatos tragedija, bet ir sparčiai besiplečianti ekonominė katastrofa Afrikoje. Kadangi čia maždaug 23 milijonai žmonių yra užsikrėtę ŽIV, kuris kasmet nusineša 2 milijonus aukų, „dėl AIDS epidemijos Afrikoje greit nebeliks jokių išsivystymo pėdsakų“. Afrikos kompanijos kenčia nuo pravaikštų bei mirčių, padažnėjusių dėl šios ligos. Viena valstybinė geležinkelių kompanija neteko daugiau kaip 10 procentų savo personalo. Kitoje didelėje firmoje iš 11500 darbuotojų ŽIV užsikrėtę 3400. Žemės ūkis merdi, nes ūkininkus pakerta AIDS. Be to, smunka išsilavinimo lygis ir daugėja beraščių,  nes šeimos neturi nei pinigų, nei laiko leisti vaikus į mokyklą, o šimtai mokytojų mirė nuo šios baisios ligos.

Astronomai prašo ramybės

„Radijo astronomai, klausydamiesi signalų, bylojančių apie pirmųjų galaktikų bei žvaigždžių atsiradimą, vis labiau susierzina dėl „šiuolaikinės civilizacijos naujų prietaisų“, — pranešama laikraštyje International Herald Tribune. Televizijos stotys, radijo siųstuvai, ryšių palydovai bei mobiliojo ryšio telefonai užgožia iš erdvės sklindančius garsus, kuriuos stengiasi išgirsti šie mokslininkai. Kad galėtų užsiimti savo tyrinėjimais, astronomai ieško ramios vietos, „kur būtų uždrausta bet kokia radijo transliacija“. Jie ketina šimtų kilometrų plote įrengti daugybę parabolinių radijo antenų, kurios būtų „100 kartų galingesnės už dabar naudojamus prietaisus“. Mokslininkai tikisi, jog po trupinėlį surinkta informacija padės atsakyti į klausimus apie laiko, erdvės bei materijos atsiradimą.

Meksike sparčiai gausėja paukščių

Meksike nesulaikomai daugėja paukščių. Kaip pranešama laikraštyje Reforma, sostinėje dabar gyvena maždaug 1335000 balandžių. Paminklai bei statulos — paukščių mėgiamos poilsio vietos. Laikraštyje rašoma, jog, pasak paukščių kontrolės specialistų, „paukščiai, prisitaikę gyventi sostinėje, per parą aplanko tris skirtingas vietas. Vieną vietą jie išsirenka nakvynei, kitą — maisto paieškoms, o trečią — praleisti laisvalaikiui, tačiau kiekvieną iš tų vietų paženklina išmatomis“. Be to, jie sukelia daugybę ligų: nuo padidėjusio jautrumo bakterijoms iki mikozės bei virusinių infekcijų. Tarptautinė miesto balandžių ekologinės apsaugos ir saugaus iškeldinimo asociacija „pasiūlė išleisti įstatymą, draudžiantį maitinti paukščius viešose vietose“. Tačiau ji taip pat siūlo „bausti kiekvieną, kuris reguliuotų paukščių skaičių juos žudydamas“.

„Mirtis nuo apkabinimų“

„Vienas didžiausių bei seniausių pasaulio medžių miršta nuo apkabinimų“, — pranešama laikraštyje The Australian. — Agatmedį, augantį į šiaurę nuo Oklendo (Naujoji Zelandija), kasmet aplanko tūkstančiai turistų, kurie tradiciškai susikabinę rankomis apglėbia milžinišką liemenį ir taip trypia medžio šaknis. Laikraštyje sakoma, jog „medis esti daugiau kaip 50 metrų aukščio, bet nėra vienas aukščiausių pasaulyje. Tačiau pagal medienos tūrį jis yra tarp didžiausiųjų“. Oficialiai skelbiama, kad šiam „miško senoliui“ 2000 metų, tačiau manoma, jog gali būti ir dvigubai tiek. Visus tuos metus nepasidavęs nei stichinėms nelaimėms, nei kenkėjams, nei grėsmei būti nupjautam, dabar jis gali mirti nuo apkabinimų. Vienas gamtosaugininkas sako: „Tikriausiai jis miršta, tačiau gal dar atsigaus.“

Ar maitinimas krūtimi reguliuoja svorį?

Tyrinėtojai sakosi nustatę dar vieną maitinimo krūtimi pranašumą. Vėliau tai gali apsaugoti augantį vaiką nuo antsvorio. Kaip buvo pranešta Vokietijos naujienų žurnale Focus, Miuncheno universiteto tyrinėtojų grupė pasvėrė 9357 penkerių—šešerių metų vaikus ir išsiaiškino, kuo šie buvo maitinami kūdikystėje. Rezultatai parodė, jog vaikams, kurie tris—penkis mėnesius buvo maitinami krūtimi, pradedant lankyti mokyklą tikimybė būti per didelio svorio 35 procentais mažesnė nei tiems, kurie niekada nebuvo taip maitinami. Iš tikrųjų kuo ilgiau kūdikis maitinamas krūtimi, tuo mažesnė per didelio svorio tikimybė. Vienas tyrinėtojas šį naudingą poveikį priskiria motinos pieno sudėtinėms dalims, veikiančioms medžiagų apykaitą.

Kiek vandens reikia vaikui?

Nemažai vaikų nuo vienerių iki ketverių metų amžiaus geria per mažai. Apie tai, ką atskleidė vienas Dortmundo (Vokietija) Vaikų mitybos tyrimo institute atliktas mokslinis darbas, buvo pranešta vartotojų žurnale Test. Nuo vienerių iki ketverių metų amžiaus vaikai ypač jautrūs dehidracijai, todėl be to, ką gauna su maistu, per dieną jie dar turėtų išgerti beveik litrą skysčio. Vidutiniškai jie išgeria trečdaliu mažiau — ir ne visada todėl, kad gerti jiems nesinori. Tyrinėtojai nustatė, jog 1 atveju iš 5 vaikai, paprašę ko nors atsigerti, gaudavo neigiamą tėvų atsakymą. O ką gerti tinkamiausia? Žurnale Test teigiama, jog ten, kur nėra pavojaus užsikrėsti, geriausias gėrimas yra paprastas vanduo.