Ką byloja moralės žlugimas?

JEI patyrinėtumei šio laikmečio moralės normas, pastebėtum aiškią tendenciją. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių jų nebepaiso. Kokia šio nuosmukio reikšmė?

Ar, kaip kai kurie teigia, visa mūsų civilizacija bei žmonija dėl to pasmerkta ir artinasi jos sunaikinimas? O gal šios permainos yra tik normali istorijos raidos dalis?

Pastaroji nuomonė gana paplitusi. Šiandieninį moralės žlugimą žmonės telaiko reiškiniu, kokių jau daug būta per visą istoriją. Jie tvirtai įsitikinę, kad galiausiai visa tai baigsis ir dorovė sugrįš. Ar taip manantieji teisūs?

„Paskutinės dienos“

Apsvarstykime faktus, remdamiesi knyga, kurioje daugelį šimtmečių žmonės ieškojo autoritetingo patarimo moralės klausimais, — Dievo Žodžiu, Biblija. Labai naudinga palyginti nūdienos pasaulį su Biblijoje išpranašauta lemiama žmonijos istorijos era. Tas laikas vadinamas „paskutinėmis dienomis“ arba „šios santvarkos pabaiga“ (2 Timotiejui 3:1; Mato 24:3, NW). Abu posakiai leidžia suprasti, kad šis periodas liudys apie vienos epochos baigtį bei kitos pradžią.

Kaip išpranašauta Dievo Žodyje, paskutinėmis dienomis užeis „sunkūs laikai“. Kad budrūs stebėtojai galėtų nustatyti paskutines dienas, Biblijoje pateikiamas sudėtinis ženklas — tai yra daugybė detalių, drauge sudarančių aiškų to ypatingo laikmečio vaizdą.

Neigiami žmonių bruožai

Atkreipk dėmesį į vieną mūsų dienoms būdingą bruožą, nurodytą tame ženkle: ‛žmonės dėsis maldingi, bet bus atsižadėję maldingumo jėgos’ (2 Timotiejui 3:2, 5). Jokiam kitam istorijos laikmečiui nebuvo būdingas toks stiprus visuotinis supasaulėjimas. Dievas žmonėms jau nebėra autoritetas ir dauguma jų nebelaiko Biblijos vieninteliu tiesos šaltiniu. Nors religijos vis dar egzistuoja, jų įtaka menka. Jos tik sakosi esą religijos.

Biblijoje minima dar viena ženklo dalis: „žmonės bus... nesusivaldantys, šiurkštūs“, „kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (2 Timotiejui 3:2, 3; Mato 24:12). Graikiškas žodis, išverstas „šiurkštūs“, be kita ko, reiškia „be žmogiškos užuojautos ir jautrumo“. Šiandien net maži vaikai pasirodo esą „šiurkštūs“ bei įvykdo vis žiauresnius nusikaltimus.

Be to, dėl sparčios technikos ir ekonomikos plėtros bei dėl to kylančio godumo vis daugiau žmonių pamina senąsias vertybes. Norėdami patenkinti savanaudiškus siekius, jie naudojasi įvairiomis priemonėmis — net nesąžiningomis — ir visai nepaiso kitų. Toks savanaudiškumas akivaizdžiai matomas iš padaugėjusių lošimų namų lankytojų bei pastarųjų dešimtmečių nusikaltimų statistikos.

 Mūsų laikams ypač būdingas šis bruožas: „žmonės bus... labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:2, 4). Štai vienas pavyzdys: žmonės trokšta kūniškų malonumų, tačiau nenori prisiimti pareigos iki mirties gyventi su tuo pačiu sutuoktiniu. Dėl tokio požiūrio daugėja iširusių šeimų, nelaimingų ir susvetimėjusių vaikų, vienišų tėvų ir lytiškai plintančių ligų.

Kita ženklo dalis — „žmonės bus savimylos, godūs pinigų“ (2 Timotiejui 3:2). Kaip rašoma Vokietijos žurnale Die Zeit, „[šių dienų ekonomikos] varomoji jėga yra savanaudiškumas“. Kaip niekad anksčiau, pinigai yra svarbiausias tikslas daugelio žmonių gyvenime. Siekdami jų žmonės pamina visas kitas vertybes.

Pasaulio įvykiai

Biblija ne tik aprašė žmonių vertybių žlugimą, bet ir išpranašavo, jog paskutinėmis dienomis vyks ypatingi neramumai, paveiksiantys visą žmoniją. Pavyzdžiui, joje rašoma, kad „tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir badmečių“ (Luko 21:10, 11).

Istorijoje nebuvo tokio laikmečio kaip XX amžius, kada per tokį trumpą laikotarpį tiek daug žmonių būtų įsivėlę į tokią gausybę pasaulį sukrečiančių katastrofų. Pavyzdžiui, tuo laikotarpiu karuose žuvo per 100 milijonų žmonių — gerokai daugiau nei per kelis paskutinių šimtmečių karus kartu paėmus. XX amžiuje praūžę du karai labai skyrėsi nuo kitų, tad buvo pavadinti pasauliniais.  Niekad anksčiau nebuvo panašių pasaulio masto konfliktų.

Blogį sukelianti jėga

Be to, iš Biblijos sužinome, jog egzistuoja galinga pikta dvasinė būtybė, „vadinama Velniu ir Šėtonu“, kurios tikslas — atitraukti žmones nuo tikrųjų vertybių ir sugadinti jų moralę. Kaip teigiama Biblijoje, paskutinėmis dienomis Šėtonas buvo išmestas žemėn, „kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:9, 12).

Velnias Biblijoje vaizduojamas kaip „kunigaikštis, viešpataujantis ore, dvasia, veikianti neklusnumo vaikuose“ (Efeziečiams 2:2). Iš tokio apibūdinimo aišku, jog Velnias stipriai veikia daugelį žmonių, paprastai jiems to nežinant — panašiai kaip nematomas oro taršalas.

Pavyzdžiui, Šėtono įtaka akivaizdi daugelyje šiuolaikinių komunikacijos priemonių: vaizdajuostėse, filmuose, televizijoje, internete, reklamose, knygose, žurnaluose ir laikraščiuose. Dažniausiai šios priemonės, ypač skirtosios patikliam jaunimui, persmelktos kraštutinių bjaurių pažiūrų: rasizmo, okultizmo, amoralumo ir sadizmo.

Daugeliui nuoširdžių žmonių daro įspūdį Biblijoje aprašytų paskutinių dienų ir tikrosios dabartinio pasaulio būklės panašumas. Tiesa, dar prieš XX amžių istorijoje buvo įvykių, kurie mažesniu mastu lyg ir atitiko Biblijoje aprašytuosius. Vis dėlto visas ženklas ėmė aiškiai pildytis tik XX amžiuje ir tebesipildo XXI amžiuje.

Artinasi naujoji era

Klysta tiek manantieji, kad žmonija bus sunaikinta, tiek tvirtinantieji, jog viskas liks po senovei. Tačiau Biblijoje aiškiai sakoma: šiandieninė pasaulio visuomenė, valdanti žemę, bus pakeista visiškai kitokia visuomene.

Išvardijęs paskutinių dienų ženklo dalis, Jėzus pasakė: „Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti“ (Luko 21:31). Dangiškoji Dievo Karalystė buvo pagrindinė Jėzaus skelbimo tema (Mato 6:9, 10). Dievas paskyrė jį būti Karaliumi tos Karalystės — tai yra vyriausybės, netrukus valdysiančios visą žemę (Luko 8:1; Apreiškimas 11:15; 20:1-6).

Paskutinių dienų pabaigoje Kristaus valdoma Dievo dangiškoji Karalystė pašalins visus savo priešus — Velnią bei jo rėmėjus — ir pakeis šių dienų moraliai žlugusią visuomenę teisingu naujuoju pasauliu (Danieliaus 2:44). Tuomet tyraširdžiai žmonės džiaugsis amžinuoju gyvenimu rojumi paverstoje žemėje (Luko 23:43; 2 Petro 3:13; Apreiškimas 21:3, 4).

Tie, kurie bjaurisi šių dienų moraliai žlugusiu pasauliu bei mato besipildantį sudėtinį paskutinių dienų ženklą, gali tikėtis netrukus sulauksią nuostabios ateities. Už tai esame dėkingi Visagaliam Dievui, kuris rūpinasi mumis, žmonėmis, bei turi numatęs žemei didingą ateitį (Psalmių 37:10, 11, 29, Brb; 1 Petro 5:6, 7).

Jehovos Liudytojai kviečia jus daugiau sužinoti apie mylintį Kūrėją bei perspektyvą gyventi moraliai tyrame pasaulyje, kurį jis prirengė visiems dvasingumo ieškantiems žmonėms. Biblijoje rašoma, kad „amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3).

[Iliustracija 10 puslapyje]

Tyraširdžiai žmonės džiaugsis amžinuoju gyvenimu rojumi paverstoje žemėje