„Vaza“. Skenduolis tampa žaviu eksponatu

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO ŠVEDIJOJE

ŠVEDIJOS sostinėje Stokholme 1628-ųjų rugpjūčio 10-oji buvo nuostabi vasaros diena. Į uosto krantinę prigarmėjo žmonių. Į pirmąjį reisą prisijungti prie Švedijos karinio jūrų laivyno išsirengė didžiulis karališkas karo laivas „Vãza“, kuris buvo statomas trejus metus.

„Vaza“ nebuvo paprastas karo laivas. Karalius Gustavas II Adolfas Vaza siekė, kad šis būtų galingiausias pasaulyje. Sakoma, jog išgirdęs, kad danai stato laivą, kuriame esama dviejų denių su šaunamaisiais ginklais, jis irgi įsakė pastatyti tokį antrąjį denį. Karalius norėjo, kad laivas, pavadintas jo šeimos vardu, nebūtų menkesnis už jokį kitą.

Tikėtasi, jog pirmasis reisas bus įspūdinga jo karališkos valdžios bei šlovės demonstracija. Laivas buvo apginkluotas 64 šaunamaisiais pabūklais ir papuoštas 700 skulptūrų bei ornamentų. Jo vertė prilygo daugiau kaip 5 procentams Švedijos bendrojo nacionalinio produkto vertės. Ši galinga karo mašina bei plaukiojanti meno kūrinių ekspozicija tikriausiai buvo pats nuostabiausias iš visų to laikmečio laivų. Nenuostabu, kad, jam išplaukiant iš Stokholmo prieplaukos, kupini susižavėjimo žmonės sukėlė ovacijas!

Katastrofa ir pažeminimas

Tačiau „Vazai“ tenuplaukus kiek daugiau nei kilometrą, stiprus vėjo gūsis pavertė jį į šoną. Pro atdaras šaudymo angas plūstelėjo vanduo ir laivas nugrimzdo į dugną. Tikriausiai tai buvo pats trumpiausias pirmasis reisas karinio jūrų laivyno istorijoje!

Žiūrovai buvo apstulbinti. Švedų karinio jūrų laivyno šlovė nugrimzdo ne kautynėse ar šėlstant audrai tolimuose vandenyse, bet nuo paprasto vėjo gūsio savam uoste. Dar siaubingiau — žuvo maždaug 50 žmonių, buvusių laive. Užuot tapęs tautos pasididžiavimo objektu, „Vaza“ tapo nusivylimo bei gėdos sinonimu.

Buvo sudaryta komisija ištirti, kas atsakingas už šią žeminančią katastrofą. Tačiau greičiausiai dėl to, kad čia buvo įpainiotas karalius bei viceadmirolas Klasas Flemingas (antrasis pagal rangą asmuo švedų kariniame jūrų laivyne), kaltininko nebuvo rasta.

Dėl karaliaus užgaidų statytojai buvo priversti eksperimentuoti ir kurti jiems neįprastus projektus. Todėl „Vaza“ buvo pastatytas labai neproporcingai. Prieš laivui apsiverčiant, admirolas Flemingas išbandė jo stabilumą. Trisdešimt vyrų kartu bėgo iš vieno laivo krašto į kitą. Kai jie perbėgo laivą trečiąjį kartą, admirolas suprato, jog jei šie bėgs dar kartą, laivas tikrai apsivers. Flemingas nutraukė testą, tačiau pirmojo reiso neatšaukė. Su šiuo reikalu buvo susiję tokie įtakingi asmenys kaip karalius bei admirolas, tad kaltinimai pateikti nebuvo.

1664—1665 metais vienas buvęs švedų armijos karininkas, pasinaudojęs paprastu nardomuoju varpu, iškėlė daugumą nuskendusių „Vazos“ šaunamųjų ginklų. Po to „Vaza“ palaipsniui buvo užmirštas ir 30 metrų gylyje vis labiau klimpo į dumblą.

Iškeltas iš klampynės

1956-ųjų rugpjūtį archeologas mėgėjas Andersas Fransenas bandinių ėmikliu iš dugno iškėlė gabalą ąžuolo. Prieš tai jis daug metų tyrinėjo senus dokumentus ir kruopščiai išžvalgė jūros dugną, ieškodamas „Vazos“. Ir štai surado. Gelbėjimo operacija buvo vykdoma labai atsargiai. Iškeltą iš purvo „Vazą“ po vandeniu sveikutėlį nugabeno į doką.

 1961-ųjų balandžio 24-ąją Stokholmo krantinė vėl buvo pilna džiūgaujančių žiūrovų. Išgulėjęs 333 metus jūros dugne, „Vaza“ vėl išvydo dienos šviesą — šį kartą kaip žavus eksponatas turistams bei lobis jūrų archeologams. Daugiau kaip 25000 radinių atskleidė nepaprastai įdomių detalių apie šį XVII amžiaus karo laivą. Be to, atsirado unikali galimybė įsigilinti, kaip tuo metu buvo statomi laivai bei kuriamos skulptūros.

Kodėl „Vaza“ bei jame buvę dirbiniai taip puikiai išsilaikė? Dėl kai kurių aplinkybių: laivas nuskendo visiškai naujas, dumblas jį apsaugojo nuo puvimo, ardantis medieną laivagraužis — jūros moliuskas — mažai druskingo vandens nemėgsta.

„Vazos“ laive buvo apie 120 tonų balasto. Specialistai apskaičiavo, jog palaikyti laivo stabilumui jo reikėjo dvigubai daugiau, bet laive nebuvo vietos. Be to, dėl papildomo svorio apatinės šaunamosios angos būtų atsidūrusios dar arčiau vandens. Laivo išvaizda buvo puiki, tačiau dėl netinkamo subalansavimo jį ištiko katastrofa.

Dabar tai pats seniausias išlikęs laivas pasaulyje; be to, jis sveikutėlis ir jo tapatybė visiškai tiksliai nustatyta. Jis saugiai stovi atskirame muziejuje. Ten kasmet 850000 lankytojų pamato nuo 1628 metų katastrofos per šimtmečius beveik nepasikeitusį šį karališkos puikybės liudininką. Tai priminimas apie kvailus kaprizus valdžios vyrų, kurie per savo egoizmą bei lengvabūdiškumą nusprendė nepaisyti laivų statybos taisyklių.

[Iliustracija 24 puslapyje]

Karalius Gustavas II Adolfas Vaza

[Šaltinio nuoroda]

Nuotrauka: Nationalmuseum, Stockholm

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Po daugiau kaip 300 metų, praleistų jūros dugne, „Vaza“ tapo žaviu eksponatu

[Šaltinio nuoroda]

Genom tillmötesgående från Vasamuseet, Stockholm

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Målning av det kapsejsande Vasa, av konstnär Nils Stödberg