Krikščioniška meilė nugali ugnikalnį

PAPASAKOJO ATSIBUSKITE! KORESPONDENTAS IŠ KAMERŪNO

PERNAI vakarų Afrikos šalyje Kamerūne siautėjo milžinas. Kamerūno kalnas — tai vulkanas, iškilęs 4070 metrų virš jūros lygio. Šis jo išsiveržimas — jau penktas XX amžiuje — buvo labiausiai naikinantis.

Pirmoji nelaimė ištiko 1999-ųjų kovo 27 dienos, šeštadienio, popietę. Kalno papėdėje įsikūrusio Buėjos miesto gyventojai, patys matę įvykius, sakė, kad smarkiai judėjo sienos, namai ir medžiai. Kitą vakarą, apie pusę devynių, rajoną sukrėtė stipriausias požeminis smūgis. Jis buvo jaučiamas net už 70 kilometrų, Dualos mieste. 1999-ųjų kovo 30-osios, antradienio, laikraščio Le Messager antraštė skelbė: „Išsiveržė Kamerūno ugnikalnis. Ugnis gali pražudyti 250000 žmonių.“ Straipsnyje buvo rašoma: „Per dvi dienas žemė sudrebėjo 50 kartų; atsivėrė jau keturi krateriai; sugriauta šimtai namų; prezidento rūmai Buėjoje pavirto griuvėsiais.“

Buėjoje gyvena apie 80 Jehovos Liudytojų. Buvo visiškai sugriauta daug namų; vienu iš jų Liudytojai naudojosi kaip Karalystės sale. Tačiau niekas nežuvo.

Parodoma krikščioniška meilė

Krikščionys, skatinami meilės, greitai ėmėsi priemonių, kad užglostytų skausmą, kurį sukėlė šis įniršęs milžinas. Buvo sudarytas pagalbos komitetas. Jehovos Liudytojų Vadovaujančioji taryba pasirūpino būtiniausiais dalykais ir šimtai Liudytojų aukojo savo laiką, jėgas ir pinigus.

Jehovos Liudytojų susirinkimai nusiuntė maisto. Vienas Liudytojas padovanojo 1000 cementinių blokų. Kitas už mažesnę kainą parūpino aliuminio stogui dengti. Dar kitas nuėjo 16 kilometrų, kad gautų pjautinės medienos. Vienas jaunas vyras, kuris taupė pinigus sumokėti savo būsimiems uošviams už nuotaką, atidėjo vestuves, o už tas lėšas suremontavo savo grandininį pjūklą. Po to jis ėjo į mišką ir per tris savaites pripjovė rąstų visam namui! Stiprūs jauni krikščionys broliai penkis kilometrus nešė medieną ant galvų į vietą, kur laukė sunkvežimis.

Atstatymo darbai prasidėjo balandžio 24 dieną, kai į nelaimės vietą susirinko 60 savanorių. Per  kitus savaitgalius jų skaičius išaugo iki 200. Trys Liudytojai, dirbantys visą dieną, atėjo po darbo ir triūsė statybose gerokai po vidurnakčio. Vienas Liudytojas iš Dualos, rytą praleidęs savo kasdieniame darbe, važiavo motociklu 70 kilometrų atstumą, dirbo iki vidurnakčio ir po to grįžo namo. Šeši namai buvo baigti greičiau nei per du mėnesius. Tuo tarpu Buėjos susirinkimas į sueigas rinkdavosi privačiame name, o dalyvių būdavo beveik dvigubai daugiau negu susirinkimo narių.

Per tą laikotarpį pagalbos komitetas išdalino daugiau kaip 40000 tablečių užterštam vandeniui išvalyti; buvo slaugoma maždaug dešimt žmonių, kenčiančių nuo kvėpavimo takų ligų, kurias sukėlė toksinės dujos ir ugnikalnio pelenai. Kaip reagavo tie, kurie matė tokią krikščionišką meilę?

Krikščioniška meilė laimi

Pamatęs vieną brolių pastatytą namą Žemės ūkio organizacijos atstovas pasakė: „Jau pats namas yra puikus liudytojas..., bylojantis apie meilę.“ Viena mokytoja pakomentavo: „Man gyvenime dar neteko matyti tokio dalyko. ... Tai tikros krikščionybės požymis.“

Tie, kurie patys patyrė naudą, buvo taip pat iškalbingi. Timotiejus, 65-erių metų ligotas vyras, rašė: „Kaskart, kai žiūrime į savo naują namą, mums norisi verkti iš džiaugsmo. Nepaliaujame dėkoti Jehovai už viską, ką jis dėl mūsų padarė.“ Viena našlė, ne Jehovos Liudytoja, su savo keturiais vaikais liko visiškai be nieko, kai sugriuvo jos namas. Samdyti pagalbininkai pavogė jos įsigytas medžiagas, skirtas stogui dengti. Liudytojai savanoriai atėjo jai į pagalbą. Ji pasakė: „Aš net nežinau, kaip atsidėkoti. Mano širdis džiūgauja.“ Elžbieta, vieno krikščionių vyresniojo žmona, pastebėjo: „Gera matyti, kad Jehovos organizacijoje vyrauja meilė. Tai rodo, jog mes tarnaujame gyvajam Dievui.“

Ugnikalnis išsiveržė su tikrai didele jėga, bet tai neužgožė krikščioniškos brolių meilės. Apaštalas Paulius buvo įkvėptas parašyti, kad „meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:8).

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Išsilydžiusios lavos upės daug ką nuniokojo

[Iliustracija 17 puslapyje]

Savanoriai sunkiai dirbo atstatydami sugriautus namus

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Kamerūno kalnas