Ar anakondos atskleis savo paslaptis?

Gauta iš Atsibuskite! žurnalisto

NEŽINAU, kaip tau, tačiau man vieni iš įdomiausių gyvūnų yra didelės gyvatės. Sakydamas didelės gyvatės, turiu omenyje anakondas, boidžių šeimos roplius. Keista, tačiau, nepaisant anakondų didumo, apie jų elgseną ligi šiol nedaug buvo žinoma.

1992-aisiais biologas Chesus Rybas ir tyrinėtojai iš Niujorke įsteigtos Gyvūnų apsaugos organizacijos (GAO) pirmą kartą pradėjo tyrinėti šias milžines natūralioje aplinkoje. * Stebėjimų vieta buvo pelkėtas Venesuelos regionas. Perskaitęs, jog šis šešerius metus trukęs tyrinėjimas atskleidė naujų faktų, susidomėjau, kokie jie. Nusprendžiau išsiaiškinti.

Apie pavadinimus bei rūšis

Saulėtą popietę išvykau iš savo biuro Brukline ir patraukiau į pagrindinį GAO biurą, įsikūrusį Niujorko Bronkso zoologijos sode. Aš jau buvau pakankamai išnagrinėjęs kai kuriuos faktus apie anakondas.

Keista, tačiau anakondos pavadinimas atsirado toli nuo šio roplio tėvynės, Pietų Amerikos. Kai kurie teigia, jog jis kilęs iš tamilų kalbos žodžių anai — „dramblys“ ir kolra — „žudikas“. Kiti mano jį kilus iš sinhalų kalbos žodžio henakandaja (hena — „žaibas“ bei kanda — „liemuo“). Greičiausiai šie sinhalų kalbos žodžiai, kuriais pradžioje Šri Lankoje buvo vadinami pitonai, į Pietų Ameriką iš Azijos atkeliavo drauge su portugalų pirkliais.

Be to, net ir oficialus anakondos pavadinimas — Eunectes murinus — nėra visiškai  tikslus. Eunectes reiškia „geras plaukikas“. Taip yra iš tikrųjų. Tačiau murinus nusako ją esant „pelės spalvos“. Kaip rašoma viename žinyne, gyvatei, turinčiai žalsvą odą, šis pavadinimas „neatrodo labai tinkamas“.

Apie šio gyvūno mokslinius pavadinimus bei skyrimą į rūšis galima dar kai ką paminėti. Literatūroje apie anakondas paprastai teigiama, jog jų esama dviejų rūšių. Viena — apie ją ir kalbėsime šiame straipsnyje — žalioji anakonda, arba vandens smauglys, daugiausia šliaužioja Amazonės ir Orinoko baseino pelkėse bei Gvianoje. Kita — mažesnė, geltonoji anakonda (E. notaeus), — Paragvajaus, pietų Brazilijos bei šiaurės Argentinos gyventoja.

Susitikimas su specialistu

Ir štai aš Bronkso zoologijos sode. Šis laukinių gyvūnų parkas, užimantis 107 hektarus mišku apaugusios teritorijos, yra daugiau kaip 4000 gyvūnų, tarp jų ir maždaug tuzino anakondų, namai. Prie zoologijos sodo vartų mane pasitinka GAO herpetologijos departamento (tyrinėjančio roplius) darbuotojas Viljamas Holmstromas, apsivilkęs chaki spalvos drabužiais. Tai 51 metų niujorkietis, akiniuotas besišypsantis ūsorius. Šis zoologijos sodo roplių skyriaus vadybininkas dalyvavo tyrinėjant anakondas natūralioje aplinkoje Venesueloje. Pasak jo, dabar mokslininkai pripažįsta, jog esama ir trečios anakondų rūšies (E. deschauenseei), kuri gyvena šiaurės rytų Brazilijoje ir Prancūzijos Gvianos pakrantėje. * Šią popietę p. Holmstromas bus mano prityręs gidas.

Netrukus pastebėjau, kad mano gidas myli gyvates panašiai, kaip kiti myli pudelius ar ilgauodeges papūgas. Jis papasakojo, jog dar jo vaikystėje tėvų namuose gyveno salamandros, varlės bei panašūs gyvūnai. „Tėvas juos mėgo, mama — pakentė.“ Nereikia nė sakyti, kad p. Holmstromas pasekė tėvą.

Įspūdingi matmenys, didžiuliai skirtumai

100-amečiame roplių name dviese stovime priešais aptvarą, kuriame gyvena anakonda. Nors žiūriu į gyvūną, kurį ir tikėjausi išvysti, vis dar negaliu atsikvošėti iš nuostabos. Stebina jo dydis bei nepaprastos proporcijos. Jo bukanosė galva, didesnė už žmogaus plaštaką, atrodo visiškai menka, lyginant su stambiu kūnu. Mano gidas pasakoja, jog šis įspūdingas roplys — tai 5 metrų ilgio patelė, sverianti maždaug 80 kilogramų. Nors jos kūnas drūtas kaip telefono stulpas, sužinau, kad ją galima laikyti tiktai „jaunučių lygos nare“, palyginus su pasaulio rekordininke, rubuile anakonda, kuri buvo sugauta 1960-aisiais ir apytikriais paskaičiavimais svėrė beveik 230 kilogramų!

Joks anakondos patinėlis negali net svajoti apie tokį stulbinantį dydį. Nors herpetologai žinojo anakondų patinėlius esant mažesnius už pateles, tyrinėjant natūralioje aplinkoje buvo atrasta, kad patinėliai yra tiek mažesni, jog atrodo kaip miniatiūrinės  patelės. Iš tikrųjų buvo pastebėta, kad patelės yra vidutiniškai penkiskart didesnės už patinėlius. Kaip atskleidė biologas Chesus Rybas, tas nepaprastas dydžių skirtumas tarp lyčių gali klaidinti. Jis laikė anakondžiuką ir visada stebėdavosi, kodėl tas mažylis jį kandžioja. Ir tiktai tyrinėjimas natūralioje aplinkoje padėjo jam suprasti, kad tai buvo visiškai suaugęs, irzlus patinas!

Ieškoma! Bus atlyginta

Išskirtinė anakondos ypatybė yra masyvumas, tačiau ne mažiau įspūdingas ir jos ilgis. Nors anakondos ir nėra tokios gigantiškos, kaip jas vaizduoja Holivudas (viename filme anakonda siekė 12 metrų), jų maksimalus, maždaug 9 metrų ilgis pamąsčius tikrai gniaužia kvapą.

Tokio dydžio anakondų yra labai nedaug. Ekspedicijos metu sugautos didžiausios patelės svėrė po 90 kilogramų ir buvo maždaug 5 metrų. Iš tikrųjų didesnių anakondų rasti taip sunku, kad prieš 90 metų Niujorko zoologijos bendrijos (GAO pirmtakės) pasiūlytas 1000 JAV dolerių atlygis už bet kokią ilgesnę kaip 9,2 metro gyvą gyvatę neišmokėtas ligi šiol. „Iš Pietų Amerikos gyventojų per metus sulaukiame dviejų trijų skambučių. Jie pretenduoja į atlygį, — sako ponas Holmstromas, — tačiau kai paprašome atsiųsti įrodymų apie savo radinį, kad vertėtų vykti jį ištirti, jų niekada nesulaukiame.“ Beje, dabar už 9,2 metro ilgio gyvatę žadamas 50000 JAV dolerių atlygis!

Akis į akį

Seku paskui savo gidą. Jis veda mane į kitą roplių namo aukštą, kuriame šie gyvena ir veisiasi. Čia karšta bei drėgna. Kad galėčiau laisvai apžiūrėti mane dominantį objektą, ponas Holmstromas atidaro vieno aptvaro duris. Jame laikoma įspūdingai didelė anakondos patelė.

Šiuo metu mus nuo gyvūno skiria tik kokie du metrai. Tada anakonda lėtai pakelia galvą ir tiesia ją mūsų link. Dabar nuo anakondos galvos iki mūsų belieka vos metras.

„Geriau išeikime, — dalykiškai sako ponas Holmstromas, — galbūt ji ieško maisto.“ Aš noriai sutinku. Jis uždaro aptvaro duris. Tada anakonda pamažu traukia galvą atgal, kol ši nusileidžia jos susirangiusio kūno centre.

Jei tau pavyks nekreipiant dėmesio į grėsmingą anakondos žvilgsnį gerai įsižiūrėti į jos raudondryžę galvą, pamatysi kai ką įdomaus. Pavyzdžiui, anakondos akys bei šnervės yra iškilios. Dėl to gyvatė gali panirti visu kūnu ir galva į vandenį ir iškišti tik akis bei šnerves; paprastai taip plaukioja aligatoriai. Būtent tai leidžia gyvatei nepastebimai priartėti prie grobio.

Standžios ringės ir paslankūs žandikauliai

Anakonda nėra nuodinga. Ji žudo standžiai apsivydama aplink savo auką. Gyvatė aukos nesutraiško, bet su kiekvienu šios iškvėpimu vis labiau veržia savo ringes, kol bejėgė auka uždūsta. Anakonda puola bet ką, pradedant antimis, baigiant elniais. Tačiau patikimų pranešimų apie žmones, patekusius į anakondų nasrus, pasitaiko retai.

Kadangi gyvatės negali maisto kramtyti ar draskyti, anakonda neturi kito pasirinkimo  kaip praryti negyvą auką, net jei ši gerokai stambesnė už ją pačią. Iš tiesų, jei galėtum valgyti kaip anakonda, tu apžiotum kokoso riešutą ir lengvai prarytum jį visą kaip žemės riešutą. Kaip anakonda tai daro?

„Jos galva vaikšto per auką“, — sako ponas Holmstromas. Jis paaiškina, kad anakondos žandikauliai gali laisvai judėti. Prieš suleisdama dantis į didelę auką, ji nuleidžia žemyn apatinį žandikaulį ir jį atvėpia. Tada pastumia vieną jo pusę į priekį, atgal atlenktais dantimis užkabina auką ir ta žandikaulio puse traukia ją į burną. Po to tą patį pakartoja kita apatinio žandikaulio puse. Panašų judesį ji gali atlikti ir viršutiniu žandikauliu. Dėl tokių besikaitaliojančių judesių atrodo, kad gyvūno žandikaulis iš tikrųjų žingsniuoja per auką. Prarijusi auką, — tam užtrukusi galbūt keletą valandų — gyvatė kelis kartus nusižiovauja ir atskiros jos lanksčios galvos dalys sugrįžta į įprastinę padėtį.

Kas apsaugo anakondą nuo uždusimo? Pailginama trachėja burnos apačioje. Rydama maistą, anakonda iškiša trachėją į burnos priekį. Taip į kvėpavimo vamzdelį panaši trachėja leidžia patekti orui, kai anakonda maitinasi.

Kas yra kas?

Dabar mano gidas nuima terariumo dangtį ir mes žvelgiame žemyn į dvi jaunas anakondas. Jos labai panašios ir tai verčia mane stebėtis, kaip tada tyrinėtojai Venesueloje galėjo atskirti vieną nuo kitos šimtus gyvačių, gyvenančių laisvėje.

Ponas Holmstromas aiškina, kad tapatybės nustatymo problemą buvo bandyta išspręsti, įspaudžiant mažyčius įdagus. Jie įkaitindavo iš geležinių sąvaržėlių padarytus numerėlius ir įdegindavo juos ant anakondų galvų. Šis būdas būdavo veiksmingas, tačiau tik tol, kol gyvatės išsinerdavo iš savo paženklintos odos! Tačiau tyrinėtojai pastebėjo, kad kiekviena anakonda turi savo tapatybės ženklą. Kiekviena gyvatė ant uodegos apatinės geltonos pusės turi juodų dėmių raštą, kuris toks pat unikalus kaip ir žmogaus pirštų atspaudas. „Mums tereikėjo padaryti odos rašto, esančio 15-os žvynų ruože, schemą ir turėjome pakankamai variantų atskirti 800 mūsų tyrinėtų gyvačių.“

Greičiausias, pajėgiausias ar stipriausias?

Baigiant pokalbį pono Holmstromo kabinete, jis rodo Venesueloje padarytą nuotrauką, kurioje anakondos patinai susiviję vienas su kitu. Tai nepaprastai įdomus reginys. Jis paaiškina, kad anakondų kūnai šitaip susiveja į kamuolį per tuoktuves. (Žiūrėk nuotrauką 26-ajame puslapyje.) „Kažkur šio kamuolio viduje yra patelė. Kartą radome patelę su 13 aplink ją apsivijusių patinėlių. Tai buvo rekordas.“

Ar patinai kaunasi? Na, tai panašiau į sulėtintas imtynes. Kiekvienas patinėlis stengiasi nustumti kitus varžovus ir užimti padėtį, palankią poravimuisi. Imtynės gali trukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Kas nugali? Greičiausias (patinėlis, kuris pirmas suranda patelę), pajėgiausias (patinėlis, gaminantis daugiausiai spermos) ar stipriausias (patinėlis, kuris nurungia varžovus)? Tyrinėtojai netrukus tikisi rasti atsakymą.

Į popietės pabaigą dėkoju savo gidui už įspūdingą ekskursiją. Grįždamas atgal į savo biurą apmąstau, ką sužinojęs. Nors ir ne visiškai sutinku su biologo Chesaus Rybo nuomone, kad „anakondos yra mielos“, prisipažįstu, jog jos tikrai padarė man įspūdį. Kadangi tyrinėtojai ir toliau stebi anakondas natūralioje aplinkoje, įdomu sužinoti, ar šios milžiniškos gyvatės bus linkusios atskleisti daugiau savo nepaprastai įdomių paslapčių.

[Išnašos]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Anakondų tyrinėjimas Venesueloje natūraliomis sąlygomis

[Iliustracija 25 puslapyje]

Viljamas Holmstromas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Anakondų tuoktuvės