Kaip šeimos gali ištverti chronišką ligą

VIENAME žodyne ištvermė apibūdinama kaip „asmens gebėjimas efektyviai susidoroti su kliūtimis“. Reiškia, ištvermingas žmogus nesileis visiškai sugniuždomas chroniškos ligos sukeliamų sunkumų ir nepraras dvasios ramybės. Kadangi chroniška liga daro įtaką visai šeimai, kad ši sėkmingai ištvertų, būtina meilinga ir ištikima kiekvieno šeimynykščio parama. Tad apsvarstykime, kaip šeimos prisitaiko prie ligos.

Ieškok naudingos informacijos

Nors galbūt neįmanoma visiškai išgyti, žinios, kaip kovoti su liga, sumažins jos psichinį ir emocinį poveikį. Ši mintis derinasi su senovės patarle, teigiančia: „Pažinimas padidina jėgas“ (Patarlių 24:5, Brb). Iš kur šeima gali gauti žinių, padėsiančių ištverti?

Pirmiausia reikia rasti bendrauti ir padėti linkusį gydytoją, kuris imtųsi viską smulkiai paaiškinti ligoniui bei jo šeimai. „Idealus gydytojas, — rašoma knygoje A Special Child in the Family, — rūpinasi visa šeima bei stengiasi kelti savo kvalifikaciją.“

Antra, tau reikia jį klausinėti tol, kol pakankamai gerai perprasi visą situaciją. Tačiau prisimink: kalbėdamasis su gydytoju gali greitai susijaudinti ir pamiršti, ko norėjai paklausti. Todėl būtų naudinga iš anksto užsirašyti klausimus. Ypač gerai būtų išsiaiškinti, kokios  galimos ligos bei gydymo pasekmės ir ką galima daryti pačiam. (Žiūrėk rėmelį „Ko šeima galėtų paklausti gydytojo“.)

Labai svarbu gautą informaciją pranešti chroniška liga sergančio vaiko broliams ir seserims. „Kuo anksčiau jiems viską paaiškink, — pataria viena motina. — Jei vaikai nesupras, kas dedasi, jie lengvai gali pasijusti esą atstumti.“

Kai kurios šeimos naudingos ir išsamios informacijos apie konkrečią ligą randa vietinėje bibliotekoje, knygyne arba internete.

Gyvenk visavertį gyvenimą

Natūralu, jog šeimos nariai norės, kad ligonio gyvenimas būtų visavertis. Pavyzdžiui, pamąstykime apie pirmajame straipsnyje minėtą Nilą diu Toi. Nors sekinanti liga Nilui tebekelia nusivylimą, kas mėnesį jis praleidžia maždaug 70 valandų darydamas tai, ką mėgsta labiausiai, — kalbasi su kaimynais apie Biblija pagrįstą savo viltį. „Be to, jaučiu vidinį pasitenkinimą mokydamas iš Biblijos susirinkime“, — sako jis.

Gyvenimas yra visavertis tada, kai gali mylėti ir būti mylimas, kai gali džiaugtis malonia veikla bei stiprinti viltį. Ligoniai taip pat nori džiaugtis gyvenimu, kiek leidžia jų liga ir gydymas. Vienas tėvas, kurio šeima jau daugiau nei 25 metus kovoja su liga, aiškina: „Mes mėgstame būti lauke, tačiau dėl sūnaus ligos negalime iškylauti. Vis dėlto mes įveikėme šią problemą: keliaujame ten, kur pajėgiame.“

Taip, ligoniai gali bent iš dalies džiaugtis gyvenimu. Nelygu ligos pobūdis, bet daugelis vis dar sugeba įvertinti nuostabius reginius bei garsus. Kuo daugiau jie pajėgia kontroliuoti įvairias savo gyvenimo sritis, tuo jų gyvenimas džiugesnis.

Įveik neigiamas emocijas

Ištverti — tai, be kita ko, reiškia suvaldyti neigiamas emocijas. Viena iš jų — pyktis. Biblija pripažįsta, kad pasipiktinimas būna ir pagrįstas. Vis dėlto ji ragina būti ‛lėtus pykti’ (Patarlių 14:29, Brb).  Kodėl tai protinga? Kaip rašoma viename veikale, pyktis „gali graužti tave ir tu tapsi pagiežingas arba prisakysi skaudžių žodžių, dėl kurių vėliau gailėsies“. Net vienas pykčio protrūkis gali padaryti tokią žalą, kuriai ištaisyti prireiks nemažai laiko.

Biblijoje patariama: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26) Aišku, mes negalime sustabdyti saulės laidos, tačiau galime liautis rūstavę ir taip kenkę sau bei kitiems. Nusiraminę lengviau įveiksime problemą.

Kaip ir kitose šeimose, tavojoje bus visko. Daugelis įsitikino: kai pasikalbi su kitais šeimos nariais arba su kokiu nors gailiaširdžiu ir užjaučiančiu asmeniu, ištverti lengviau. Tai pastebėjo ir Katlina. Pirmiausia ji rūpinosi vėžiu sergančia motina, vėliau savo vyru, kurį iš pradžių kamavo chroniška depresija, o paskui Alcheimerio liga. Ji prisipažįsta: „Pasikalbėjusi su užjaučiančiais draugais, nusiramindavau ir atsigaudavau.“ Jos žodžiams pritaria Rozmari, kuri porą metų rūpinosi savo motina. „Pokalbiai su nuoširdžiu draugu, — sako ji, — padėjo išlaikyti pusiausvyrą.“

Tačiau nenustebk, jei kalbėdamasis negalėsi sulaikyti ašarų. „Ašaros atpalaiduoja, maldo skausmą bei padeda įveikti širdgėlą“, — rašoma knygoje A Special Child in the Family. *

Ugdykis teigiamą požiūrį

„Troškimas gyventi palaikys tave ligos patale“, — rašė išmintingasis karalius Saliamonas (Patarlių 18:14, Today’s English Version). Dabar tyrinėtojai pastebi, kad gydymo eigą veikia tiek teigiamas, tiek neigiamas ligonio nusiteikimas. Tad kaip šeima gali išlaikyti optimizmą, kai kas nors iš namiškių serga ilgalaike liga?

Šeimos neturi ignoruoti ligos, tačiau jos jausis geriau, jei sutelks dėmesį į tai, ką dar gali daryti. „Gali apimti neviltis, — prisipažįsta vienas tėvas, — tačiau supraskite: jūs dar daug ką turite — gyvybę, vienas kitą bei draugus.“

Nors į chronišką ligą negalima žiūrėti lengvabūdiškai, sveikas humoro jausmas padės išvengti pesimizmo spąstų.  Tai yra akivaizdu diu Toi šeimoje. Koletė, jauniausia Nilo diu Toi sesuo, pasakoja: „Kadangi išmokome gyventi ypatingomis sąlygomis, galime juoktis iš tokių dalykų, kurie kitiems atrodytų graudūs. Juokas išties padeda sumažinti įtampą.“ Biblija užtikrina: „Linksma širdis yra geras vaistas“ (Patarlių 17:22).

Svarbiausia dvasinės vertybės

Tikrųjų krikščionių dvasinei gerovei labai svarbu, kad ‛visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jų troškimai darytųsi žinomi Dievui’. Tuomet „Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“, — žadama Biblijoje (Filipiečiams 4:6, 7). Viena motina, kuri jau beveik 30 metų rūpinasi savo dviem chroniška liga sergančiais vaikais, teigia: „Patyrėme, kaip Jehova padeda ištverti. Jis išties sustiprina.“

 Be to, daugeliui jėgų suteikia Biblijos pažadas, kad žemė taps Rojumi, kuriame nebus nei skausmo, nei kančių (Apreiškimas 21:3, 4). „Kadangi mūsų šeimai tenka grumtis su chroniška liga, — sako Bramas, — vis didesnę prasmę įgauna Dievo pažadas: ‛Tada raišasis šokinės tarytum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis.’“ Diu Toi šeima, kaip ir daugelis kitų, nekantriai laukia Rojaus, kuriame „nebus... žmogaus, kurs sakytų: ‛Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24; 35:6)

Tad nenuleisk rankų. Žmoniją slegiantis skausmas ir kančios — tai vienas iš įrodymų, jog geresnis gyvenimas artėja (Luko 21:7, 10, 11). O tuo tarpu tiek daugelis ligonių slaugytojų, tiek patys ligoniai gali paliudyti, kad Jehova iš tiesų yra „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ (2 Korintiečiams 1:3, 4).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

Ko šeima galėtų paklausti gydytojo

• Kokia bus ligos raida ir jos pasekmės?

• Kokie simptomai ir kaip juos kontroliuoti?

• Kokie alternatyvūs gydymo metodai?

• Kokie galimi įvairių gydymo metodų šalutiniai poveikiai, kokia rizika ir nauda?

• Kaip būtų galima pagerinti padėtį ir ko reikėtų vengti?

[Rėmelis/iliustracija 11 puslapyje]

Kaip galėtum padėti?

Vieni žmonės galbūt vengia lankyti ligonius arba siūlyti pagalbą, nes nežino, ką sakyti ir kaip elgtis. Kiti galbūt yra valdingi ir primesdami savo paramą tik padidintų įtampą šeimoje. Tad kaip galima paremti chronišką ligonį slaugančius šeimos narius nesibraunant į jų asmeninį gyvenimą?

Išklausyk su užuojauta. ‛Būk greitas klausytis’, — rašoma Jokūbo 1:19. Parodyk, kad rūpiniesi ligonio šeimos nariais, atidžiai juos išklausydamas ir leisdamas išsipasakoti, jei jie to nori. Jie bus labiau linkę tau išsilieti, jei pajus, kad esi užjaučiantis (1 Petro 3:8). Tačiau prisimink: tiek atskiras asmuo, tiek šeimos į chronišką ligą reaguoja savaip. Todėl „susilaikyk nuo patarimų, kol visko neišsiaiškinsi apie ligą ar situaciją“, — sako Katlina, prižiūrėjusi savo motiną, o vėliau chroniška liga sirgusį vyrą (Patarlių 10:19). Ir neužmiršk: net jei ir kažkiek išmanai tuo klausimu, ligonis su šeima gali nuspręsti neprašyti tavo patarimo arba jo nepriimti.

Pasiūlyk praktinę pagalbą. Nesikišdamas į šeimos asmeninį gyvenimą, būk pasirengęs padėti, kai iš tiesų prireiks (1 Korintiečiams 10:24). Šios serijos straipsniuose jau cituotas Bramas sako: „Sulaukėme didžiulės draugų krikščionių paramos. Pavyzdžiui, kai Mišelei labai pablogėjo ir mes nuolat budėdavome ligoninėje, pernakt su mumis visuomet likdavo keturi—šeši draugai. Reikiama pagalba visąlaik būdavo šalia.“ Bramo žmona Ana priduria: „Kadangi žiema buvo labai šalta, ištisas dvi savaites mums kasdien atnešdavo vis kitokios sriubos. Taip buvome stiprinami karšta sriuba ir beribe nuoširdžia meile.“

Melskis kartu. Gali būti, kad tu mažai kuo galėsi padėti. Tačiau ligonius bei jų šeimas tikrai padrąsintų ugdanti mintis iš Rašto arba nuoširdi bendra malda (Jokūbo 5:16). „Niekada nesumenkink asmeniškos maldos už chroniškus ligonius ir jų šeimas bei bendros maldos kartu su jais galios“, — sako 18-metis Nikolas (jo mama serga chroniška depresija).

Taip, tinkama parama gali pagelbėti šeimai įveikti chroniškos ligos sukeltą įtampą. Apie tokią pagalbą Biblijoje rašoma: „Bičiulis visados yra bičiulis, o brolis — gimęs vargu dalytis“ (Patarlių 17:17).

[Rėmelis/iliustracija 12 puslapyje]

Jei liga mirtina

Kai kurios šeimos galbūt nenori kalbėtis apie artėjančią nepagydoma liga sergančio artimojo mirtį. Tačiau knygoje Caring—How to Cope teigiama: „Turėdami bent šiokį tokį supratimą, ko tikėtis ateity ir ką daryti, nepasiduosite panikai.“ Čia duodame keletą pasiūlymų, kuriuos galėtų apsvarstyti šeima, namuose slauganti mirtina liga sergantį mylimą asmenį, nors, aišku, tam tikri veiksmai skirsis, nelygu vietiniai įstatymai ir papročiai.

Iš anksto

1. Paklausk gydytojo, ko tikėtis paskutinėmis dienomis ir valandomis bei ką daryti, jei ligonis mirtų naktį.

2. Sudaryk sąrašą žmonių, kuriems reikėtų pranešti apie mirtį.

3. Apsvarstyk su laidotuvėmis susijusius reikalus:

• Ko norėtų ligonis?

• Laidosi ar kremuosi? Palygink įvairių laidojimo biurų kainas ir paslaugas;

• Kada turėtų vykti laidotuvės? Skirk laiko atvykti draugams ir artimiesiems;

• Kas vadovaus laidotuvių ceremonijai?

• Kur ji vyks?

4. Net raminamuosius vartojantis ligonis gali suvokti, kas vyksta aplink. Būk atsargus ir jo akivaizdoje nepasakyk to, ko nenorėtum, kad jis išgirstų. Nuramink jį švelniai kalbėdamas ir laikydamas už rankos.

Kai mylimas asmuo miršta

Štai keletas patarimų, kaip kiti galėtų pagelbėti šeimai:

1. Leisk šeimos nariams kurį laiką pabūti vieniems su mirusiuoju, kad galėtų susitaikyti su netektimi.

2. Melskis su jais.

3. Kai skausmas aprims, šeima bus dėkinga, jei galėsi atlikti šiuos darbus:

• Pakviesti gydytoją, kad išduotų pažymą mirties liudijimui gauti;

• Pranešti laidotuvių biuro, lavoninės ar krematoriumo darbuotojams, kad išvežtų kūną;

• Informuoti gimines bei draugus. (Pavyzdžiui, galėtum taktiškai pasakyti: „Skambinu jums dėl [mirusiojo vardas]. Labai gaila, tačiau turiu pranešti blogą naujieną. Jūs žinote, kad [mirusiojo vardas] kurį laiką kovojo su [ligos pavadinimas], deja, [mirties data ir vieta] jis mirė.“);

• Jei reikia, paduoti skelbimą apie mirtį į laikraštį.

4. Galbūt šeimai prireiks kieno nors pagalbos pabaigti pasirengti laidotuvėms.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Šeimos nariai turėtų iš visų jėgų stengtis, kad gyvenimas būtų visavertis

[Iliustracija 10 puslapyje]

Melsdamiesi drauge, pajėgsite ištverti