Unikalus Prahos laikrodis

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO ČEKIJOS RESPUBLIKOJE

Gatvės prekeiviai varžosi stengdamiesi atkreipti praeinančių turistų dėmesį. Aikštė gaudžia nuo juoko, įvairiakalbio klegesio ir muzikos garsų. Bet sustok! Kodėl minia nuščiuvo? Laikrodis skaičiuoja paskutines valandos minutes ir visų akys nukreiptos į du mėlynus rotušės bokšto langelius. Staiga jie atsiveria ir pasirodo Kristaus apaštalų figūrėlės. Procesijos priekyje — Petras, nešinas dideliu raktu. Tos 12 figūrų paeiliui pasirodo languose po dvi, tarsi apžvelgdamos apačioje stovinčią minią.

MES esame Prahoje, Čekijos Respublikoje, ir žiūrime, ką išdarinėja senosios rotušės laikrodis. Nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro šis įstabus mechanizmas kas valandą atgyja. Be apaštalų figūrų, iš laikrodžio išlenda dar ir kitos. Jos vaizduoja tai, kas labiausiai baugindavo Prahos gyventojus. Vienoje  pusėje laikydamas rankoje savo piniginę stovi šykštuolis; jis simbolizuoja godumą. Šalia jo — Tuštybė — žmogus, besigrožintis savimi veidrodyje. Abu, Godumas ir Tuštybė, patenkinti linkčioja galvomis. Kitoje laikrodžio pusėje stovi giltinė — Mirtis. Viena kaulėta ranka ji paskambina varpu, kita apverčia smėlio laikrodį. Be viso to, giltinė dar kaukši dantimis ir linksi šalia stovinčiam turkui, atstovaujančiam įsiveržėliams priešams. O turkas krato galvą, nesutikdamas eiti kartu su giltine.

Yra pasakojama, kad sykį į giltinės burną įskrido žvirblis, kai ši jau baigiantis vaidinimui išsižiojo paskutinį kartą. Vargšas žvirblelis išbuvo šitaip įkalintas tol, kol giltinė po valandos vėl išsižiojo! Jeigu žmonės gyvendami dabartiniame kompiuterių amžiuje susižavėję stebi šį mechanikos reginį, ar galite įsivaizduoti, kaip įspūdinga tai atrodė tiems, kurie gyveno prieš šimtus metų?

Apžiūrėkim laikrodį iš arčiau

Savaime suprantama, turistų dėmesį pirmiausia patraukia judantieji personažai, kurie tik šimtmečiams bėgant buvo įmontuoti į laikrodį. Bet seniausias ir išmoningiausiai padarytas laikrodžio elementas yra astronominis ciferblatas. Ką iš jo sužinome? Pirmiausia laiką. Juodame išoriniame rate sužymėti auksiniai gotiško stiliaus skaičiai, remiantis senąja čekų sistema, kai diena dalijama į 24 valandas pradedant nuo saulėlydžio. Kad ir koks būtų metų laikas, šitas ratas sukasi taip, kad 24-oji valanda sutampa su saulėlydžiu. Romėniškieji skaitmenys, surašyti po juoduoju ratu išoriniame rate arčiau centro, dalija parą į dvi 12-os valandų atkarpas; viršuje paženklintas vidurdienis, apačioje — vidurnaktis. Auksinės rodyklės nurodo paros laiką.

Be to, astronominiame ciferblate didelis auksinis diskas judėdamas žymi saulės kelią, o mažas rutulys rodo mėnulio fazę. Žvaigždėto dangaus matomumas sukantis žemei parodytas mažesniame ekscentriniame rate, kuriame sužymėti žvaigždynų simboliai. Ciferblato centre yra Žemė su dienovidiniais, lygiagretėmis ir poliais; pačiame viduryje rasi Prahą. Taip pat yra trys ratai, nurodantys pusiaują ir Vėžio bei Ožiaragio atogrąžas. Taip ciferblatas ištisus metus rodo žemės, mėnulio, saulės ir žvaigždžių santykinę padėtį. Žemiau astronominio ciferblato yra kalendoriaus diskas, kuriame kiekvienas mėnuo pavaizduotas tapytomis scenomis iš kaimo gyvenimo. Kas  vidurnaktį diskas pasisuka per vieną padalą (jų yra 365), išskyrus vieną naktį keliamaisiais metais.

Jeigu pažiūrėsime į laikrodžio mechanizmo vidų, pamatysime neįsivaizduojamą daugybę didelių ir mažų krumpliaračių. Sudėtingąjį įrenginį prižiūri ir kas savaitę nuodugniai patikrina mechanikas.

Astronominio laikrodžio istorija

Apie astronominį Prahos laikrodį sklando daug legendų. Pasak vienos, jį sukonstravo kažkoks meistras Hanušas. Kūrinys buvo toks nuostabus, jog miesto valdžia būgštavo, kad meistras sukonstruos panašų laikrodį dar kur nors ir taip Prahos šlovė nublanks. Kad taip neįvyktų, buvo pasamdyti vyrai užpulti meistrą Hanušą ir išdurti jam akis. Legenda baigiasi tuo, kad mirštantis Hanušas nusigauna iki laikrodžio ir sunaikina mechanizmą.

Laimei, tai yra tik pasaka. Bet Hanušas nėra išgalvotas asmuo; toks laikrodininkas iš tikrųjų buvo Prahoje nuo 1475 iki 1497 metų. Daugelį metų ekspertai manė, kad tai jis padarė astronominį laikrodį. Tačiau neseniai buvo nustatyta, kad laikrodį dar 1410-aisiais sukūrė Mikulašas iš Kadanio. Hanušas tik rekonstravo jį 1490-aisiais. Nuo XVI amžiaus laikrodžio mechanizmas buvo remontuojamas ir rekonstruojamas keletą kartų. Tačiau po 1865 metų rekonstrukcijos dauguma detalių išliko nepakeistos iki šiol.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje traukdamiesi iš Prahos naciai padegė senąją miesto rotušę. Astronominis laikrodis smarkiai nukentėjo. Po karo buvo apsvarstyti du pasiūlymai, kaip atstatyti laikrodį: grąžinti jam buvusią išvaizdą ar įtaisyti naujus ciferblatus ir visai kitų simbolių figūras. Prahoje įsivyravo ateistinė pasaulėžiūra ir komunistinei valdžiai apaštalų figūros nebuvo prie širdies. Bet pirmiau, negu konstrukcija buvo pakeista, trys patyrę laikrodininkai akivaizdžiai parodė, kad laikrodį įmanoma sutaisyti, ir suteikė jam buvusią išvaizdą. Todėl šiandien mes vis dar matome šykštuolį, giltinę, turką ir apaštalus, o ne, pavyzdžiui, dailidę, mūrininką, siuvėją ir skalbėją.

Galiausiai užgieda gaidys

Astronominiame laikrodyje pasirodo dvylikos apaštalų procesija, bet kai kas neatitinka Šventojo Rašto. Judą Iskarijotą ir Alfiejaus sūnų Jokūbą pakeitę Paulius ir Barnabas Biblijoje nėra priskiriami prie 12-os apaštalų (Apaštalų darbai 1:12-26). Kiekvieno apaštalo galvą supa aureolė — pagoniškas simbolis, pirmųjų krikščionių nenaudotas.

Pasitraukus paskutinio apaštalo figūrėlei, virš langų užgieda paauksuotas gaidys. Laikrodis išmuša valandą, langai užsiveria, minia ima skirstytis. Ar norėtumei dar kartą visa tai išvysti? Teks palaukti valandžiukę. O belaukdamas gali atidžiau patyrinėti ciferblatą šio laikrodžio, jau beveik 600 metų traukiančio svečius prie senosios Prahos rotušės.

[Schema/iliustracija 17 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ASTRONOMINIS CIFERBLATAS

Dabar yra 12 val. 57 min.

Saulėlydis 17 val. 21 min.

[Schema/iliustracija 18 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KALENDORIAUS DISKAS

Šiandien sausio 1 diena

[Iliustracija 16 puslapyje]

Tuštybė ir Godumas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Mirtis ir turkas