Biblijos požiūris

Ar Dievas keičiasi?

ANTROPOLOGAS Džordžas Dorsis „Senojo Testamento“ Dievą apibūdino kaip „žiaurų Dievą“. Jis dar sakė: „Jahvė yra... visiškai nemielas. Jis yra grobikų, budelių, kovotojų ir užkariautojų Dievas.“ Ir kiti apie „Senojo Testamento“ Dievą Jahvę, arba Jehovą, atsiliepia panašiai. Taigi šiandien kai kas svarsto, kad gal tikrai Jehova buvo žiaurus Dievas, bet ilgainiui pasikeitė ir tapo mylintis bei gailestingas, kaip apie jį rašoma „Naujajame Testamente“.

Tokia mintis apie Biblijos Dievą nėra nauja. Pirmasis ją išreiškė Markionas, gyvenęs antrajame m. e. amžiuje ir pritaręs kai kurioms gnostikų pažiūroms. Markionas nepripažino „Senojo Testamento“ Dievo. Jis manė, kad Dievas yra smurtingas ir kerštingas, lyg tironas, siūlantis materialinę gerovę tiems, kas jį garbins. Kita vertus, „Naujojo Testamento“ Dievą — atsiskleidusį per Jėzų Kristų — Markionas apibūdino kaip tobulą Dievą, kupiną tyros meilės ir gailestingumo, maloningą ir atlaidų.

Jehova reaguoja į besikeičiančias sąlygas

Pats Dievo vardas Jehova reiškia „Jis — tapimo priežastis“. Vadinasi, Jehova pats savo valia tampa visų savo pažadų Tesėtoju. Kai Mozė paklausė Dievo, koks jo vardas, Jehova išsamiau paaiškino jo reikšmę: „Pasirodysiu esąs, kas aš pasirodysiu“ (Išėjimo 3:14, NW). Roderamo vertime verčiama taip: „Aš Tapsiu, kuo tik panorėsiu.“

Jehova nusprendžia tapti tuo, kuo reikia, kad įvykdytų savo teisingus tikslus ir pažadus. Apie tai byloja ir daugybė jo titulų bei apibūdinimų: kareivijų Jehova, Teisėjas, Visavaldis, Pavydusis, Visavaldis Viešpats, Kūrėjas, Tėvas, Didysis Mokytojas, Ganytojas, maldų Klausytojas, Atpirkėjas, laimingasis Dievas ir daugelis kitų. Visų šių ir dar kitų vaidmenų jis ėmėsi tam, kad įvykdytų savo meilingus tikslus (Išėjimo 34:14; Teisėjų 11:27, Brb; Psalmių 23:1; 65:2, A. Jurėno vertimas, 1972; 73:28, NW; 89:27 [89:26, Brb]; Izaijo 8:13, Brb; 30:20, NW; 40:28; 41:14; 1 Timotiejui 1:11, NW).

Ar tai reiškia, kad Dievo asmenybė bei normos keičiasi? Ne. Jokūbo 1:17 (Brb) apie Dievą rašoma: „[Jame] nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi.“ Tad kaip nesikeičiantis  Dievas gali prisitaikyti prie permainingų aplinkybių?

Kaip tai įmanoma, matome iš rūpestingų tėvų pavyzdžio, kurie savo vaikų labui imasi įvairių darbų. Per vieną dieną tėvas ar motina gali būti virėjas, namų šeimininkė, elektrikas, auklė, draugas, patarėjas, mokytojas, drausmintojas — ir tai dar ne viskas. Gimdytojų asmenybės nesikeičia, kai jie imasi šių vaidmenų; jie tik prisitaiko prie esamų reikmių. Taip yra ir su Jehova, tik daug didesniu mastu. Nėra ribų, kuo jis gali pasidaryti, kad išpildytų savo tikslą ir veiktų kūrinių labui (Romiečiams 11:33).

Pavyzdžiui, tiek Hebrajiškuosiuose, tiek Krikščionių graikiškuosiuose raštuose Jehova vaizduojamas kaip meilės ir gailestingumo Dievas. Pranašas Michėjas, gyvenęs aštuntajame šimtmetyje p. m. e., apie Jehovą paklausė: „Kur yra Dievas, kaip tu, kuris atleidžia kaltę ir dovanoja nusižengimą savo paveldo likučiui? Jo pyktis netveria amžinai, nes jam malonu būti gailestingam“ (Michėjo 7:18). Panašią mintį pasako ir gerai žinomi apaštalo Jono žodžiai: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8)].

Kita vertus, abiejose Biblijos dalyse Jehova vaizduojamas ir kaip teisingas Teisėjas, kuris teis užkietėjusius ir neatgailaujančius nusidėjėlius, nuolat pažeidžiančius jo įstatymus ir kenkiančius kitiems. „Nedorėlius [Jehova] sunaikins“, — sako psalmininkas (Psalmių 145:20). Panašiai tvirtinama ir Jono 3:36: „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti — gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė.“

Dievo savybės nekinta

Jehovos asmenybė ir pagrindinės savybės — meilė, išmintis, teisingumas ir galia — nekinta. Izraelitams jis pasakė: „Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], — aš nesikeičiu“ (Malachijo 3:6). Šiuos žodžius jis pasakė praėjus maždaug 3500 metų po to, kai sukūrė žmoniją. Kad tai tiesa, paaiškėja atidžiai nagrinėjant visą Bibliją: matome, jog Dievo normos ir savybės nekinta. Bėgant šimtmečiams Jehovos Dievo charakteris nesušvelnėjo, nes to ir nereikėjo.

Kaip atskleista Biblijoje, Dievui anaiptol ne mažiau rūpi teisingumas, o jo meilė žmonėms ne didesnė, nei buvo iš pradžių Edene. Įvairiose Biblijos dalyse atskleisti jo asmenybės bruožai, kurie galėtų atrodyti prieštaringi, yra ne kas kita kaip įvairiopos tos pačios nekintamos asmenybės pusės. Jos išryškėjo skirtingomis aplinkybėmis ir santykiuose su įvairiais žmonėmis, — kai reikėjo laikytis nevienodos nuostatos ar skirtingai bendrauti.

Taigi Raštuose aiškiai parodyta, jog Dievo asmenybė nepasikeitė per daugelį šimtmečių ir nesikeis ateityje. Jehova — aukščiausias pastovumo ir nuoseklumo įsikūnijimas. Jis yra patikimas, tad visada juo pasikliaukime.

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Tas pats Dievas, kuris sunaikino Sodomą ir Gomorą, ...

...įkurs teisingą naują pasaulį