Ar evoliucijos teorija logiška?

ŠIANDIEN evoliucijos teorijos šalininkai teigia, jog evoliucija — tikras, neprasimanytas dalykas. Tačiau kiek logiški yra jų taip dažnai pateikiami tvirtinimai? Pasvarstykime.

Voratinklio gija yra padaryta iš vienos stipriausių žinomų medžiagų. Pasak žurnalo New Scientist, „kiekvienas plaušelis gali ištįsti 40 procentų savo ilgio ir nenutrūkęs atlaikyti šimtus kartų didesnę jėgą nekaip plienas“. Kaip šis nepaprastas šilkas gaminamas? Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica aiškinama, kad tąsus baltyminis skystis yra išskiriamas pro smulkučius vamzdelius voro kūnelyje ir, persitvarkius baltymo molekulėms, pavirsta į tvirtą giją.

Žurnale New Scientist prieinama prie tokios išvados: „Voras evoliucionuodamas pasiekė daug aukštesnį technologijos lygį negu pats sumaniausias chemikas.“ Nejaugi pats voras yra taip ištobulinęs sudėtingą gamybos technologiją, kad žmogus dar gerai jos neperpranta?

Viename žurnalo The Wall Street Journal straipsnyje Kalifornijos universiteto teisės profesorius Filipas Džonsonas pažymi, jog evoliucijai trūksta įrodymų, tačiau jos rėmėjai dažnai vis dar išjuokia tuos, kurie šia teorija abejoja. Straipsnyje aiškinama: „Evoliucijos teorijai labai stinga įrodymų, todėl jos šalininkai vengia sąžiningos diskusijos, galinčios sugriauti pasaulio požiūrį į juos.“

Kitas pavyzdys, rodantis, kad evoliucijos teorija nelogiška, — tai augalai. Kaip sakoma Londono laikraštyje The Daily Telegraph, per tyrinėjimus Maroke mokslininkai atkasė 150 fosilijų senovinio augalo archaeopteris — „daugelio dabartinių medžių protėvio, paties giminingiausio iki šiol atrastiems pirmiesiems sėkliniams augalams“. Laikraščio mokslinis redaktorius teigia, jog šis augalas, „išrasdamas lapus bei šakas, padėjo suformuoti šių laikų pasaulį“. „Išrasti“ reiškia „sukurti mąstant“. Ar logiška priskirti augalui sugebėjimą mąstyti bei išrasti?

Vienas išmintingiausių vyrų — Saliamonas — pataria ‛būti nuovokiems’, protauti patiems. Dar niekada to nereikėjo taip, kaip dabar (Patarlių 5:2, Brb).