Stebime pasaulį

„Vertėtų juos išgalvoti“

Petrozavodsko universitetinės bei Karelijos respublikinės ligoninės intensyviosios terapijos ir anestezijos skyriaus vedėjas profesorius Anatolijus Zilberas gerai įvertino Jehovos liudytojus: „Jie nepiktnaudžiauja alkoholiu, nerūko, nesivaiko turtų, laikosi pažadų, neliudija neteisingai... Tai ne paslaptingi sektantai, o įstatymą gerbiantys piliečiai.“ Jis tęsia: „[Jie] padorūs, linksmi žmonės, besidomintys istorija, literatūra, menu bei visomis gyvenimo apraiškomis.“ Paskiau, išvardijęs visus naudingus pakeitimus, padarytus dėl liudytojų indėlio į chirurgiją be kraujo perpylimo, profesorius pareiškia: „Perfrazuodami Voltero žodžius galime pasakyti, kad jeigu Jehovos liudytojų nebūtų, vertėtų juos išgalvoti.“

Ar tai mados viršūnė?

Londono laikraštyje The Times pažymima, kad aukštakulniai batai su platforma — „labai svarbus madą sekančio jaunimo aksesuaras“ — kalti dėl maždaug 10000 susižalojimų per metus Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies standartizacijos tarnybos atstovas Stivas Taileris tvirtina: „Būdingiausios traumos — tai kulkšnies išnirimas ar patempimas bei kojų lūžiai, tačiau dėl tokių batų avėjimo gali pasitaikyti ir nugaros traumų, ypač jaunoms merginoms, kurių kūnas dar tebesivysto.“ Pastaraisiais mėnesiais Japonijoje dviem moterims tai baigėsi mirtimi. Vienu atveju 25 metų vaikų darželio darbuotoja, avėjusi bateliais su trylikos centimetrų platforma, suklupo, prasiskėlė galvą ir mirė. Kita jauna moteris žuvo, automobiliui, kurį ji vairavo, atsitrenkus į betoninį stulpą, nes vairuotoja, avėdama batus su penkiolikos centimetrų platforma, negalėjo tinkamai nuspausti stabdžio. Bandydami išvengti ieškinių, kai kurie gamintojai pradėjo ant batų dėti perspėjamąsias etiketes.

Namų ruoša vaikams

„Užimti šiuolaikiniai tėvai nebesistengia įtraukti vaikų į ruošos darbus“, — pranešama laikraštyje The Toronto Star. Nors namų ruošai „vaikai niekada neteikia pirmumo“, — sako knygos Positive Discipline autorė Džeinė Nelsen, — tokios užduotys „ugdo savigarbą bei pasitikėjimą savo jėgomis“. Remiantis žurnale Child išspausdintais tyrimo duomenimis, kai kurios užduotys, kurias gali atlikti dvejų trejų metų vaikai, — tai susitvarkyti žaislus ar sudėti drabužius į skalbinių pintinę. Vaikai nuo trejų iki penkerių metų amžiaus gali padengti stalą, sunešti indus į plautuvę bei palaikyti tvarką ten, kur žaidžia. 5—9 metų vaikai gali pasikloti lovą, sugrėbti lapus ar išravėti piktžoles; 9—12 — išplauti ir iššluostyti lėkštes, išnešti šiukšles, nupjauti veją bei išsiurbti dulkes. Nelsen priduria, jog „bus geriau, jei nurodysime jiems, kada tai atlikti“.

Jaunimas ir nusikaltimai

Vienos oficialios Škotijoje atliktos apklausos duomenimis, 85 procentai šioje šalyje gyvenančių 14—15 metų berniukų ir 67 procentai mergaičių prisipažįsta per praėjusius metus padarę kokį nors nusikaltimą. Glazgo laikraštyje The Herald pranešama, kad iš 1000 apklaustų šešių mokyklų moksleivių tik 12 procentų sakėsi niekada nepadarę jokio teisės pažeidimo. 69 procentai berniukų bei 56 procentai mergaičių padarytų nusikaltimų, kuriuos šie prisipažino įvykdę, buvo turto niokojimas. Maždaug 66 procentai berniukų ir 53 procentai mergaičių vogė iš parduotuvių ir beveik pusė — iš mokyklos. Kiti nusikaltimai buvo padeginėjimai bei žalojimas ginklu. Šios amžiaus grupės jaunuoliai tvirtino, jog pagrindinė jų nusikaltimų priežastis buvo bendraamžių spaudimas, tuo tarpu vyresni kaip 15 metų jaunuoliai daugiausia taip apsirūpindavo lėšomis narkotikams.

Maištingi moksleiviai

Tradiciškai Japonijos paaugliai nėra maištingi. Tačiau dabar iš visos šalies gaunami mokytojų pranešimai, jog moksleiviai nenustygsta ir maištauja, todėl palaikyti tvarką klasėje darosi vis sunkiau. Tokijo savivaldybė paprašė 9, 11 bei 14 metų moksleivius paaiškinti, ką jie jaučia kitiems žmonėms. Pasak laikraščio  The Daily Yomiuri, 65 procentai pareiškė, kad juos siutina jų draugai, 60 procentų taip atsiliepė apie tėvus bei 50 procentų — apie mokytojus. Keturiasdešimt procentų sakosi nebesuvaldą arba retai begalį suvaldyti pyktį. Kas penktas moksleivis jį išlieja laužydamas daiktus.

„Paslaptingas virusas“

Žurnale New Scientist pranešama, kad „visame pasaulyje donorų tiekiamas kraujas yra užkrėstas paslaptingu virusu. Niekas nežino, ar šis ‛TT’ virusas pavojingas, tačiau baiminamasi, kad jis gali sukelti kepenų ligą“. Virusas buvo pavadintas TT — inicialais japonų paciento, kurio kraujyje pirmiausiai buvo aptiktas. Randama juo užsikrėtusių „donorų bei kepenų liga sergančių pacientų, kuriems perpilamas kraujas“. Iš tikrųjų tyrimas atskleidė, kad to viruso esama 8-ių iš 102-ų Kalifornijos donorų kraujyje, nors kraujo mėginys rodė, kad virusų — t. y. tokių kaip ŽIV, B bei C hepatitas — nėra. Apytikriai paskaičiuota, jog užkrato rodiklis Britanijoje — 2, Prancūzijoje — nuo 4 iki 6, Jungtinėse Valstijose — nuo 8 iki 10, Japonijoje — 13 procentų. Straipsnyje rašoma, kad mokslininkai, „tiriantys TT virusą visame pasaulyje, nenori kelti panikos“, bet stengiasi „išsiaiškinti, ar tas virusas nekelia pavojaus sveikatai“.

Antkaklis gelbsti gyvybę

Kai kuriose Pietų Afrikos Respublikos vietovėse gyvulių augintojai kiekvieną sezoną prarasdavo iki 40 procentų bandos jauniklių — juos sudraskydavo šakalai. Dėl to buvo ne tik patiriami finansiniai nuostoliai, bet ir staigiai daugėjo šakalų. Pastangos išnaikinti šakalus pasirodė nesėkmingos ir netgi žalingos kitiems laukiniams gyvūnams. Tačiau pastaraisiais metais buvo rastas sumanus sprendimas: avims segamas pusiau standus daugkartinio naudojimo antkaklis, kurį lengva reguliuoti. Jis nevaržo gyvulio judesių ir nekenkia šakalui, o tiesiog apsaugo avį nuo mirtino šakalo įkandimo. Pasak laikraščio Natal Witness, ūkininkai, kurie naudoja antkaklius, „praneša, jog šakalai daugiau avių nebesudrasko“. Kadangi šakalams tenka apsiriboti savo įprastiniu maistu: vabzdžiais, graužikais bei maita, šių plėšrūnų mažėja.

Medžio varpytojas vytis

Kaip pranešama žurnale National Geographic, vabzdžio vyčio kiaušdėtė yra „pakietinta jonizuotu manganu arba cinku“. Vabzdys naudojasi savo metaliniu įrankiu gilioms angoms medžių kamienuose pragręžti, kad ant ten gyvenančių lervų arba į jų kūnus galėtų padėti kiaušinėlius. „Kietoje medienoje jis gali pragręžti net 7—8 centimetrų gylio angą“, — sako Donaldas Kvikas iš Britanijos Karališkojo koledžo. Išsiritę vabzdžiai maitinasi kinivarpų lervomis, o paskiau nuo lervų mineralų sukietėjusiomis burnomis prasigraužia sau kelią iš medžio.

Indijos nebyli tragedija

„Nepaisant teigiamų poslinkių, per pastaruosius metus įvykusių sveikatos bei socialinės gerovės srityse, bloga mityba Indijoje tebėra nebyli tragedija“, — pranešama laikraštyje The Times of India. Dėl to sveikatos apsauga bei sumažėjęs darbo našumas šiai šaliai atsieina daugiau kaip 230 milijonų JAV dolerių. Ataskaitos duomenimis, Indijoje daugiau kaip 50 procentų jaunesnių nei ketverių metų vaikų yra išsekę dėl blogos mitybos, 30 procentų naujagimių yra „gerokai per mažo svorio“, o 60 procentų moterų serga mažakraujyste. Pasaulio banko vyresnioji specialistė Myra Čaterdži sako, kad „bloga mityba ne tik kenkia atskirų asmenų bei šeimų gyvenimui, ji taip pat sumažina švietimui skirtų investicijų naudą ir yra pagrindinė kliūtis socialinei bei ekonominei pažangai“.

Nelaimingi kunigai?

Per pastaruosius šešerius metus tris kartus buvo atlikta prancūzų visuomenės apklausa apie kunigų įvaizdį. Katalikų laikraštyje La Croix išspausdintais duomenimis, paskutinioji apklausa parodė, kad 45 procentai prancūzų nelaiko kunigų laimingais ar patenkintais. Dauguma žmonių vis dar tebėra tos nuomonės, kad kunigas — žmogus, artimas kitiems, arba tas, kuris išklauso. Tačiau, kaip rašoma laikraštyje, „vis mažiau ir mažiau prancūzų jį laiko žmogumi, reikalingu visuomenei“, ir tiktai 56 procentai apklaustųjų mano jį esant „Dievo liudytoją žemėje“. Mažiau negu kas trečias visuomenės narys ir tik 51 procentas nuolatinių bažnyčios lankytojų skatintų savo sūnų ar giminaitį rinktis kunigystę.