Kelionių autostopu pavojai

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO AUSTRALIJOJE

Vieną karštą 1990-ųjų vasaros dieną 24 metų anglas Paulius Onjonsas keliavo autostopu Hiūmo greitkeliu į pietus nuo Sidnėjaus (Australija). Jis buvo dėkingas, kai vienas nepažįstamasis sustojo pavėžėti. Paulius net nenutuokė, kad netrukus už tai vos neteks sumokėti savo gyvybe. *

NENUMANYDAMAS pavojaus, Paulius atsisėdo ant priekinės automobilio sėdynės ir ėmė šnekučiuotis su vairuotoju. Po kelių minučių tariamai geranoriškas vairuotojas pradėjo darytis agresyvus bei priekabus. Paskiau jis netikėtai pasuko automobilį į šalikelę sakydamas, kad nori iš po sėdynės paimti keletą kasečių. Tačiau išsitraukė ne kasetes, o pistoletą ir nukreipė jį Pauliui į krūtinę.

Nepaklusdamas vairuotojo įsakymui sėdėti, Paulius nusimetė saugos diržą, šoko iš automobilio ir kiek kojos neša pasileido greitkeliu. Vairuotojas, aiškiai matant kitiems automobilistams, lipo jam ant kulnų. Galiausiai pasivijo, griebė jį už marškinių ir parbloškė ant žemės. Išsivadavęs Paulius išbėgo priešais artėjantį furgoną, priversdamas išgąsdintą vairuotoją — motiną su vaikais — sustoti. Pauliaus prašoma, moteris leido jam įsėsti, pasuko furgoną į priešingos krypties kelio juostą ir nurūko. Tik po kurio laiko buvo išaiškinta, kad Pauliaus užpuolikas — žudikas, vieną po kito nugalabijęs septynetą turistų; kai kurie jų keliavo autostopu po du.

Kodėl aukomis žudikas pasirinko būtent šiuos žmones? Per minėto žudiko  teismą teisėjas atkreipė dėmesį štai į ką: „Visi nužudytieji buvo jauno amžiaus — tarp 19 ir 22. Visi buvo nukeliavę toli nuo namų, o tai reiškia, jog kurį laiką jų niekas neturėjo pasigesti, jei kas nors jiems ir atsitiktų.“

Laisvė bastytis

Dabar leistis į tarptautines keliones gali kur kas daugiau žmonių negu vos prieš penketą metų. Pavyzdžiui, per penkerius metus skaičius australų, apsilankiusių Azijoje, padidėjo daugiau negu dvigubai. Begalė paauglių bei jaunuolių, ieškodami naujų įspūdžių ar nuotykių, sėda į lėktuvus, pasiruošę vykti į tolimiausias keliones. Dauguma šių keliauninkų, kad būtų kuo mažiau išlaidų, planuoja keliauti autostopu. Deja, daugelyje pasaulio šalių tiek turistams, tiek tiems, kurie juos paima pavėžėti, keliauti autostopu nebėra taip įdomu bei saugu, kaip kadaise.

Teigiamas požiūris bei užsidegimas keliauti neatstos šaltakraujiškumo bei praktinės išminties. „Trokšdami keliauti jaunuoliai dažnai išvyksta nepakankamai pasiruošę kelionei ir neturėdami aiškaus supratimo apie pavojus ar savo atsakomybę“, — pažymima lankstinuke, skirtame tėvams, ieškantiems pradingusių vaikų.

Toliau jame rašoma: „Žmonės, keliaujantys su organizuotomis turistų grupėmis, verslo reikalais ar tie, kurie laikosi gerai suplanuoto maršruto, dingsta retai. Tiek Australijoje, tiek kitose šalyse dauguma tų, kurie galiausiai paskelbiami dingusiais, paprastai būna žmonės, iškeliavę su kuprine ant pečių ir kuo pigiau.“

Kaip bebūtų keliaujama — autostopu ar ne, — kelionė be numatyto maršruto, — nors ir patraukli tiems, kurie nenori jaustis suvaržyti, — yra mažiau saugi. Kai giminės bei draugai nežino, kur yra keliauninkas, jie neturi galimybės suteikti pagalbą būtiniausiu atveju. Pavyzdžiui, gali atsitikti taip, kad žmogus pateko į ligoninę be sąmonės, o niekas iš namiškių nežino, kur jis.

Palaikyti ryšį

Britų žurnalistas Ričardas Šiersas savo knygoje Highway to Nowhere rašė apie septynetą dingusių turistų, kurių „ryšiai su jų šeimomis bei draugais netikėtai nutrūko“. Žinoma, pradžioje šeimos negalėjo būti tikros, ar jų giminaičiai pradingo, ar tik nepalaiko ryšių. Dėl tos priežasties, negavę žinių iš keliauninkų, jie nenorėjo kreiptis į valdžios organus.

Vienos keliauninkės pokalbiai telefonu su tėvais dažnai nutrūkdavo, kai ji nebeturėdavo monetų. Susipratę po laiko, jos tėvai paragino kitas šeimas pasirūpinti, kad vaikai turėtų telefoninių pokalbių kortelių ar kitaip galėtų paskambinti į namus. Nors tai gal ir nebūtų išgelbėję tos jaunos moters gyvybės, nuolatinis ryšys dažnai padeda išvengti tam tikrų sunkumų ar bent jau lengviau juos įveikti.

Tie septyni turistai, kurie prarado savo gyvybes, galbūt buvo skaitę kelionių knygų, kuriose Australija vadinama viena saugiausių pasaulio šalių keliaujantiesiems autostopu. Vis dėlto dar kartą buvo įrodyta, kad keliauti autostopu — neprotinga rizika net dviese ir net „saugiausioje“ iš šalių.

[Išnaša]

[Iliustracija 27 puslapyje]

Tėvai išvengtų bereikalingo nerimo pasirūpinę, kad jų vaikai turėtų kortelių telefoniniams pokalbiams ar kitaip galėtų paskambinti į namus