Po audrų Prancūzijoje užvirė gelbėjimo darbai

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO PRANCŪZIJOJE

FRANSUAZA, ketindama atsinešti keletą pliauskų židiniui, atidarė duris. „Negalėjau patikėti savo akimis, — prisimena ji. — Vanduo telkšojo prie pat durų slenksčio, o pro sodo vartelius ritosi didžiulė banga.“ Jos vyras Tieris nusiyrė iki garažo per vandenį, kuris jau siekė kaklą, ir atnešė kopėčias. Šeima sulipo į palėpę, tuomet Tieris stoge iškirto skylę. Kiaurai permirkusi ir išsigandusi pora drauge su trimis vaikais laukė net keturias valandas, kol ateis pagalba. Galų gale juos aptiko policijos sraigtasparnis ir nugabeno į saugią vietą.

Dėl smarkaus lietaus išsiliejo upės ir sugriovė užtvankas bei tiltus. Drumzlino vandens bangos, kartais iškildamos į daugiau kaip 10 metrų aukštį, viską šlavė savo kelyje. Per audrą žuvo daugiau nei 30 žmonių: vieni įstrigo mašinose, kiti nuskendo miegodami. Viena išgelbėta moteris tą klaikią lapkričio naktį palygino su „pasaulio pabaiga“. Visa pietvakarių Prancūzija — 329 miestai ir kaimai — buvo paskelbta nelaimės zona.

Blogiausia buvo priešaky

Nė nespėjo pietvakarių regionas kaip reikiant užgydyti žaizdų, vėl užgriuvo nelaimė. Virš Atlanto vandenyno susidaręs neįprastai žemas atmosferos slėgis sukėlė uraganinius vėjus. 1999-ųjų gruodžio 26-ąją per šiaurės Prancūziją nusirito pirmoji  audros banga, o antroji kitą naktį nuniokojo šalies pietus. Vėjo greitis siekė daugiau kaip 200 kilometrų per valandą. Pagal oficialius įrašus, tokios audros Prancūzija neregėjo nuo XVII šimtmečio.

Eilen buvo aštuntą mėnesį nėščia, kai užėjo audra. „Buvau siaubingai išsigandusi, — prisimena ji. — Vyras kaip tik važiavo namo motociklu; regėjau, kaip lauke skraidžioja šakos. Negalėjau iš galvos išmesti minties, jog jis niekad neišvys savo kūdikio. Vos tik vyras grįžo, į namą ėmė plūsti vanduo. Teko šokti pro langą.“

Prancūzijoje žuvo mažiausiai 90 žmonių. Jie arba nuskendo, arba žuvo nuo krintančių čerpių, kaminų ar medžių. Šimtai žmonių buvo sunkiai sužeisti, tarp jų civiliai bei juos gelbėję kareiviai. Audros palietė ir kaimynines valstybes: Britanijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje žuvo per 40 žmonių.

Kas buvo paskui

Šešiasdešimt devynios iš 96 Prancūzijos apskričių buvo oficialiai paskelbtos „stichinės nelaimės zonomis“. Žala padaryta maždaug už 70 milijardų frankų (44 milijardus litų). Kai kurie nuniokoti miestai, kaimai bei uostai stebėtojams priminė karo nusiaubtas teritorijas. Išvirtę medžiai bei elektros stulpai užblokavo kelius ir geležinkelius. Vėjas nuplėšė pastatų stogus, išvartė kranus, po prieplauką išsvaidė valtis. Tūkstančiai sodininkų neteko pragyvenimo šaltinio, nes buvo sunaikinti šiltnamiai bei sodai.

Per kelias valandas vėjas nuniokojo šimtus tūkstančių hektarų Prancūzijos miškų ir parkų. Kaip teigia Prancūzijos nacionalinė miškų tarnyba, buvo sunaikinta maždaug 300 milijonų medžių. Įspūdingi šimtamečiai medžiai buvo išrauti arba nulaužti lyg degtukai. Vėjas nusiaubė didelius Akvitanijos ir Lotaringijos miškų ruožus.

„Praūžus audrai išėjau į mišką, — pasakojo Bernaras, eiguliu dirbantis Jehovos liudytojas. — Vaizdas tiesiog pribloškė. Jį išvydus graudu daros! O juk 80-čiai procentų mano susirinkimo  narių miškas yra pragyvenimo šaltinis. Žmonės, ypač vyresni, labai sukrėsti.“ O Versalio rūmų parke buvo nuniokota 10000 medžių. „Praeis du šimtmečiai, kol parkas atgaus pirmykštę išvaizdą“, — sielojosi vienas iš vyresniųjų sodininkų.

Nutrūkus elektros linijoms, daugiau kaip šeštadalis Prancūzijos gyventojų paskendo tamsoje. Kad ir kaip stengėsi įvairios tarnybos, praėjus porai savaičių po audrų dešimtys tūkstančių žmonių vis dar neturėjo elektros ir telefono ryšio. Keli kaimeliai buvo visiškai atkirsti. Šeimos, priverstos semtis vandenį iš šulinių ir deginti žvakes, jautėsi lyg gyventų prieš kokį šimtą metų, o ne XXI amžiaus pradžioje.

Audros nepagailėjo ir visuomeninių pastatų, pilių bei katedrų. Buvo apgadinta nemažai religinės paskirties statinių, tarp jų 15 Jehovos liudytojų Karalystės salių. Kai kuriose vietose sueigos vykdavo prie žvakių ar žibalinių lempų.

Nuo audrų nukentėjo maždaug 2000 Jehovos liudytojų šeimų nuosavybė: vieniems stichija išvartė medžius ar nuplėšė stogus, kitiems išsiliejusios upės visiškai sugriovė namus. Keli liudytojai buvo sužeisti. Skaudi nelaimė įvyko Šarantos srityje: bejėgės žmonos akivaizdoje nuskendo jos 77-erių metų vyras liudytojas. Ir kiti vos išvengė mirties. 70-metis Žilberas prisimena: „Tiesiog stebuklas, kad likau gyvas. Durys su trenksmu atsivėrė ir galingos bangos įsiveržė vidun. Iškart pasijutau plūduriuojąs pusantro metro gylio vandens jūroje. Išsigelbėjau tvirtai įsikibęs į drabužių spintą.“

Suteikiama reikiama pagalba

Audros suvienijo Prancūzijos bei kitų Europos valstybių žmones. Laikraštyje Le Midi libre buvo rašoma: „Kartais ištiesti pagalbos ranką yra privalu — ir nesvarbu, ar ji ištiesiama spontaniškai, iš draugiškumo, ar dėl sąžinės.“

 Iškart po audrų buvo įsteigti Jehovos liudytojų pagalbos komitetai padėti tiek vietiniams susirinkimams, tiek kitiems nuo stichijos nukentėjusiems žmonėms. Regiono statybos komitetai, paprastai vadovaujantys Karalystės salių statyboms, subūrė savanorių grupes. Lapkričio mėnesį šalies pietvakariuose praūžus audrai, 3000 liudytojų dalyvavo gelbėjimo ir valymo darbuose, padėdami nukentėjusiesiems pašalinti namus užliejusį purvą ir vandenį. Į kai kuriuos kaimus liudytojai atvyko vieni iš pirmųjų. Jie valė visuomeninius pastatus, pavyzdžiui, mokyklas, pašto įstaigas, rotušes, senelių namus ir net kapines. Dažnai liudytojai ranka rankon triūsė su pagalbos tarnybomis.

Parama buvo teikiama visiems, nepaisant jų religinių įsitikinimų.  „Mes padėjome kaimo kunigui: išvalėme jo namo rūsį“, — pasakė vienas liudytojas. Turėdamas omenyje asmenis, kuriems liudytojai pagelbėjo, jis pridūrė: „Žmonės mus laikė pagalba iš dangaus.“ Vienas pareigūnas pasakė: „Matyt, taip jie suvokia evangeliją bei paramą artimui. Mano manymu, tie, kurie atvyko, laikosi evangelijos ir savo religijos.“ Viena savanorė liudytoja paaiškino: „Širdis skatina ateiti ir padėti. Tikrai malonu pagelbėti savo kaimynams.“

Gruodį praūžus dviem audroms, daugybė liudytojų šeimų kelias dienas neturėjo jokio ryšio su broliais krikščionimis. Vadovaujant keliaujantiesiems prižiūrėtojams ir vietiniams vyresniesiems buvo pasirūpinta reikiama parama. Dėl nepravažiuojamų kelių ir nutrūkusių telefono linijų kartais būdavo neįmanoma susisiekti su vos už kelių kilometrų gyvenančiais draugais. Kai kurie liudytojai, norėdami padėti atkirstiems susirinkimo nariams, pėsti arba su dviračiais brovėsi pro nuniokotus miškus, nepaisydami pavojaus būti užgriūti medžių. Ir vėl savanoriai išsijuosę plušo valydami mokyklas, bibliotekas, stovyklavietes, kaimynų namus bei miškų takus.

„Meilinga atmosfera“

Daugelis nuo šių katastrofų nukentėjusių žmonių, ypač vaikai ir senimas, buvo labai sukrėsti. Namus bei artimuosius praradusiems asmenims prireiks nemažai laiko bei jų šeimų ir draugų paramos, kad gyvenimas vėl tekėtų savo vaga. Kalbėdamas apie potvynį Odo rajone, daktaras Gabrielis Kotenas iš psichologinės ir medicinos pagalbos komiteto pareiškė: „Religinės organizacijos, kuriai priklauso nukentėjusysis, narių pagalba irgi labai naudinga.“

Jehovos liudytojai tokią pagalbą laiko savo moraline bei Raštu paremta pareiga. ‛Kūne [tikrųjų krikščionių bendruomenėje] neturi būti susiskaldymo, — pareiškė apaštalas Paulius, — patys nariai privalo rūpintis vieni kitais. Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai’ (1 Korintiečiams 12:25, 26).

„Nurimus audrai, po kelių valandų į mūsų namus sugužėjo tuzinas brolių ir seserų krikščionių padėti viską išvalyti, — sako anksčiau minėta Eilen, kuri dabar augina guvią mergaitę. — Net per audrą nukentėję liudytojai atskubėjo į pagalbą. Parama buvo nuostabi — netikėta ir nuoširdi!“

Odeta, kurios namus sunaikino potvynis, apie bendratikius pasakė: „Jie mane labai paguodė. Tiesiog negaliu žodžiais išreikšti savo jausmų. Mane didžiai sujaudino jų pagalba.“ Kita moteris apibendrino daugelio jausmus sušukdama: „Mus tikrai supa meilinga atmosfera!“

[Rėmelis/iliustracija 18, 19 puslapiuose]

„JUODOJI BANGA“

Gruodžio viduryje, prieš pat audras, maždaug už 50 kilometrų nuo vakarinio Prancūzijos kranto audringoje jūroje nuskendo didžiulis tanklaivis „Erika“: į vandenį išsiliejo 10000 tonų naftos. Buvo užterštas 400 kilometrų pakrantės ruožas nuo Bretanės iki Vandėjos. Audra dar paaštrino ekologinę krizę, nes suplakė naftą į daugybę mažų lipnių dėmelių, kurios plito ir labai apsunkino valymo darbus. Tūkstančiai savanorių, jaunų ir senų, atvyko iš visos Prancūzijos padėti nuvalyti tą klampią masę nuo uolų ir smėlio.

Avarija sukėlė tikrą ekologinę nelaimę. Austrių bei vėžiagyvių pramonė patyrė didelių nuostolių. Pasak ornitologų, žuvo mažiausiai 400000 jūros paukščių: mormonų, kragų, padūkėlių ir ypač daug laibasnapių narūnėlių. Tai bemaž dešimt kartų daugiau, nei žuvo 1978 metų kovą tanklaiviui „Amoco Cadiz“ užplaukus ant seklumos ties Bretanės krantais. Daugelis tų paukščių buvo atskridę iš Airijos, Anglijos bei Škotijos ir žiemojo Prancūzijos pajūryje. Rošforo paukščių apsaugos sąjungos direktorius aiškino: „Tai milžiniška naftos dėmė. Tokios didelės dar neteko matyti... Baiminamės, jog retų paukščių kolonijos sumažės arba net visai išnyks iš Prancūzijos pajūrio.“

[Šaltinio nuoroda]

© La Marine Nationale, France

[Iliustracija 15 puslapyje]

Šimtai buvo išgelbėti sraigtasparniu, kaip antai Kiužak Dode

[Šaltinio nuoroda]

B.I.M.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Nuniokotų vynuogynų vidury driekiasi sugadinti, nebetinkami naudoti bėgiai

[Šaltinio nuoroda]

B.I.M.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Po apylinkes mėtėsi šimtai sudaužytų automobilių

[Iliustracija 16 puslapyje]

Šis vyras septynias valandas buvo įstrigęs Vildenėje

[Šaltinio nuoroda]

J.-M Colombier

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Krezo apskrityje pušys lūžinėjo lyg degtukai

[Šaltinio nuoroda]

© Chareyton/La Montagne/MAXPPP

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Vien Versalio rūmų parke buvo sunaikinta 10000 medžių

[Šaltinio nuoroda]

© Charles Platiau/Reuters/MAXPPP

[Iliustracija 17 puslapyje]

Rytą po audros Sen Pjere prie Dyvo (Normandija)

[Šaltinio nuoroda]

© M. Daniau/AFP

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Jehovos liudytojų grupės valo senelių namus La Redorte (viršuje) ir Resak Dodo rotušę (dešinėje)