Stebime pasaulį

Žemė — unikali planeta

Astronomai sako, jog mokslininkams matuojant nežymius virpesius, kuriuos sukelia skriejančių apie tolimą žvaigždę planetų visuotinė trauka, vis atrandamos naujos planetos. Teigiama, kad 1999-aisiais buvo suskaičiuotos 28 tokios planetos, esančios už mūsų Saulės sistemos ribų. Spėjama, kad naujai atrastosios dydžiu prilygsta Jupiteriui ar net jį pranoksta. Jupiterio masė yra maždaug 318 kartų didesnė už Žemės. Manoma, kad jos kaip ir Jupiteris sudarytos iš helio bei vandenilio. Dėl tų planetų orbitinio nuotolio mažai tikėtina, kad kuri nors iš jų galėtų būti tokio dydžio kaip Žemė. Be to, Žemė skrieja apskrita orbita 150 milijonų kilometrų nuotoliu nuo Saulės, o tos planetos aplink savo žvaigždes skrieja ovalo formos orbitomis. Pavyzdžiui, vienos tokios planetos orbitos apie jos žvaigždę artimiausias ir tolimiausias taškai yra atitinkamai 58 milijonai ir 344 milijonai kilometrų. Pasak vieno astronomo, „atrodo, kad taisyklingos apskritos orbitos, kokias matome savo Saulės sistemoje, pasitaiko palyginti retai“.

Bendravimas švilpimu

Kaip pranešama Londono laikraštyje The Times, Gomeroje, vienoje iš Kanarų salų, reikalaujama, kad ispanų moksleiviai mokytųsi švilpimo kalbos, kurią šimtmečiais vartojo vietiniai piemenys. Gomeros silbo sukurtas kaip priemonė perduoti informaciją per slėnius kalnuotoje vietovėje: švilpimu pamėgdžiojami žodžių skiemenys. Švilpėjai susikiša pirštus į burną ir taip išgauna įvairius tonus, o taurės forma sudėtos plaštakos padeda garsui pasklisti net iki 3 kilometrų. Septintajame dešimtmetyje vos neišnykęs silbo vėl tampa populiarus ir saloje dabar kasmet rengiama švilpimo diena. Tačiau yra trūkumų. „Užmezgi pokalbį, tačiau kalbėtis gali tik nedaugeliu temų“, — sako vietinis švietimo direktorius Chuanas Ivaristo.

Vaikai ir miegas

„Tėvai turi nustatyti vaikams apribojimus ne tik, kiek jiems leista vakaroti, bet ir ką galima veikti prieš miegą, — rašoma žurnale Parents. — TV žiūrėjimas, kompiuteriniai ar vaizdo žaidimai bei naršymas po internetą skatina aktyvumą ir verčia vaiko protą dirbti dar ilgai po to. Be to, daugybė užduočių, kurias vaikai turi po pamokų, neleidžia jiems baigti namų darbų deramu laiku.“ Tyrinėtojai įrodo, jog miego trūkumas jaunesnius vaikus dažnai veikia kitaip nei suaugusiuosius: suaugusieji tokiu atveju būna mieguisti ir ramūs, o vaikai darosi nenormaliai judrūs ir nesuvaldomi. Dėl to mokykloje vaikai, kuriems trūksta miego, nepajėgia susikaupti, sutelkti dėmesį, atsiminti tai, ko mokosi, bei spręsti uždavinius. Specialistai teigia, jog tėvai turi nustatyti laiką, kada jų vaikams eiti miegoti, ir tai turi būti privalomas reikalavimas, o ne paskutinė priemonė po sekinančios veiklos.

AIDS plinta visame pasaulyje

Remiantis vienu nauju Jungtinių Tautų pranešimu, visame pasaulyje „ŽIV bei AIDS yra užsikrėtę 50 milijonų žmonių (tai prilygsta Jungtinės Karalystės gyventojų skaičiui) ir 16 milijonų jau mirė“, — rašoma Kanados laikraštyje The Globe and Mail. „Tyrimai, atlikti devyniose Afrikos šalyse, parodė, kad dabar šia liga užsikrėtusių moterų yra 20 procentų daugiau nei vyrų“ ir kad „paauglėms mergaitėms maždaug penkis kartus didesnė tikimybė užsikrėsti nei paaugliams berniukams“. Piteris Piotas, Jungtinių Tautų jungtinės programos prieš ŽIV ir AIDS direktorius, padėtį Rytų Europoje apibūdina kaip „sprogimą“. Pranešime pažymima, kad „buvusioje Tarybų Sąjungoje per pastaruosius dvejus metus užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius padvigubėjo. Tai patys sparčiausi ligos plitimo tempai pasaulyje“. Specialistų teigimu, tai rodo, jog šiame regione pagausėjo intraveninio narkotikų vartojimo atvejų. Pasaulyje daugiau kaip pusė užsikrėtusiųjų ŽIV arba AIDS „šia liga užsikrečia iki 25 metų amžiaus ir dažniausiai miršta nesulaukę 35“.

Preparatai nuo saulės nudegimo ir vėžys

Londono laikraštyje The Times pranešama, jog „tariamas preparatų nuo saulės nudegimo veiksmingumas klaidina žmones, nes jie jaučiasi saugūs ir tai padidina riziką susirgti odos vėžiu.  Taip yra dėl to, kad tada žmonės praleidžia saulėje ilgesnį laiką ir gauna daugiau radiacijos“. Tyrinėtojai iš Europos onkologijos instituto Milane (Italija) nustatė, jog žmonės, vartojantys preparatą nuo saulės nudegimo, kurio koeficientas — 30, praleidžia saulėje 25 procentais daugiau laiko nekaip vartojantys preparatą, kurio koeficientas — 10. Tyrimo autorius Filipas Otjė sako: „Šių preparatų, vartojamų apsisaugoti nuo odos vėžio, ypač melanomos, poveikis gyventojams apskritai nėra akivaizdžiai įrodytas, tačiau yra įtikinamų duomenų, rodančių, jog tarp laisvalaikio, praleisto saulėje, trukmės ir odos vėžio esama glaudaus ryšio.“ Dabar sveikatos specialistai perspėja apie pavojų būti saulėje ilgą laiką, kad ir kokio lygio preparatus nuo saulės įdegimo vartotume. Priešvėžinės kampanijos vadovas iš Britanijos sveikatos švietimo organizacijos Kristoferis Njū pataria: „Ir toliau vartokite preparatus nuo saulės nudegimo, bet nepamirškite, — jų vartojimas nereiškia, kad jūs galite būti saulėje ilgiau.“

Ideali transporto priemonė?

Indijoje triratė pedalais minama rikša naudojama dešimtmečius. Tačiau, kaip pažymima žurnale Outlook, ši priemonė nė kiek nepakito: „Sunki medinė konstrukcija, didelė ketinė važiuoklė, nepatogiai pakrypusios sėdynės ir jokių pavarų.“ Keletą pastarųjų metų dėl sekinančio vežėjų darbo, — jį dažniausiai atlieka pagyvenę, blogai besimaitinantys vyrai, — daugelis pasisakė prieš šią transporto priemonę. Tačiau dabar, kai oro užterštumas Indijoje yra pasiekęs pavojingą lygį, rikšai suteikiama palanki proga pradėti gyvenimą iš naujo. Viena Delio firma pasiūlė rikšos modelį, pasižymintį kur kas lengvesne ir aptakesne konstrukcija, kuri sumažina vėjo pasipriešinimą. Čia yra pavarų sistema, todėl daug lengviau minti pedalus, yra reguliuojami balneliai, vairai, kuriais naudojantis ne taip stipriai įtempiamas riešas, bei erdvesnės, patogesnės sėdynės keleiviams. Pasak projekto autoriaus T. Vinito, „tai atitinka šių laikų politinę arba socialinę atmosferą, kur žmogaus teisės ir neužteršta aplinka yra madingi posakiai“. Žurnale Outlook rašoma: „Galbūt paaiškės, kad kuklutė rikša kaip tik bus ideali XXI amžiaus transporto priemonė.“

Nepakeičiamas paštas

Laikraštyje Le Figaro teigiama, kad dabartinė „technika nepajėgi pakeisti laiškus“. 1999-aisiais Prancūzijos pašto tarnyba pasiekė rekordą — pristatė adresatams 25 milijardus laiškų. Iš jų 90 procentų buvo komerciniai laiškai ir tik 10 procentų — asmeninė korespondencija. Beveik pusę visų siuntų sudarė įvairūs reklamos leidiniai; 98 procentai apklaustųjų teigė atidžiai juos perskaitę. Kad išnešiotų 60 milijonų kasdien siunčiamų laiškų, 90000 Prancūzijos laiškanešių, iš kurių 40 procentų — moterys, kiekvieną dieną apeina daugiau kaip 72000 maršrutų.

Draudėjai sunerimę

Prancūzų laikraštyje Le Monde pranešama, kad 1999-ieji buvo „bjaurūs metai draudimui atnaujinti“. Stichinės katastrofos 1998-aisiais padarė žalos už 90 milijardų JAV dolerių; iš jų 15 milijardų dolerių atlygino draudimo kompanijos. Tačiau 1999-ieji, pasižymėję žemės drebėjimais Turkijoje bei Taivane, taifūnais Japonijoje, potvyniais Indijoje ir Vietname bei kitomis nelaimėmis, draudimo bendrovėms gali atsieiti dar daugiau. Jos susirūpinusios dėl didėjančios stambių katastrofų tikimybės tankiai gyvenamose vietovėse. Stambiausia pasaulio draudimo bendrovė perspėja apie visuotinio atšilimo „pražūtingą poveikį“ bei „žmonių veiklos padarinius klimato sąlygoms“.

Pasirodo, Everesto kalnas yra aukštesnis

„Everestas — aukščiausias pasaulio kalnas — yra aukštesnis, nei mokslininkai manė anksčiau, ir vis dar ‛auga’, — sakoma nesename naujienų agentūros „Reuters“ pranešime. — Naudodamiesi sudėtinga palydovine sistema, alpinistai išmatavo, kad Everesto aukštis yra 8850 metrų — beveik 8,9 kilometro... Tai reiškia, kad jis 2 metrais aukštesnis, nei buvo 1954-aisiais. Tada, oficialiais matavimo duomenimis, jo aukštis siekė 8848 metrus.“ Naujojo išmatavimo aukščiausias taškas — sniegu padengta viršukalnė. Tikrasis uolos viršūnės aukštis, kur prasideda apatinė sniego danga, vis dar nežinomas. Nacionalinė geografų draugija žemėlapiuose žymi naująjį skaičių. Kalnas — iš tikrųjų visa Himalajų kalnų virtinė — ne tik kyla aukštyn, bet ir kasmet nuo 1,5 iki 6 milimetrų pasislenka į šiaurės rytus Kinijos link.