Šypsotis sveika!

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO JAPONIJOJE

KAI ji nuoširdi, tirpsta įtarumo ledai, nyksta daugelį metų brendusi antipatija. Ji sušildo nuo nepasitikėjimo ir įtarinėjimo sudiržusias širdis, daugelį atgaivina ir pradžiugina. Ji byloja: „Aš suprantu. Nesijaudink.“ Ji siūlo: „Būkime draugai.“ Kas yra ši galinga priemonė? Tai šypsena. Galbūt ir TAVOJI.

Kas yra šypsena? Žodynuose pateikiamas toks šypsenos apibrėžimas: ‛Veido išraiška, kai lūpų kampučiai kiek kilsteli viršun iš pasitenkinimo, pritarimo ar džiaugsmo.’ Čia ir glūdi šiltos šypsenos paslaptis. Šypsnys — tai nežodinis būdas išreikšti jausmus. Be abejo, būna ir niekinančių šypsenų, tačiau tai jau kita tema.

Ar šypsena išties svarbi? Na, galbūt prisimeni, kaip tau palengvėjo išvydus besišypsantį veidą? Arba apėmė nerimas ar net pasijutai atstumtas, kai tau nenusišypsojo? Taip, šypsena tikrai svarbi. Ji veikia tiek besišypsantį asmenį, tiek tą, kuriam šypsomasi. Biblijos veikėjas Jobas apie savo priešininkus pasakė: „Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo“ (Jobo 29:24, Brb). Jobo veido „šviesa“ galbūt rodė jo linksmumą.

Tokį patį teigiamą poveikį šypsena turi ir šiandien. Šiltas šypsnys gali sumažinti susikaupusią įtampą — tai lyg apsauginis greitpuodžio vožtuvas. Kai jaučiame įtampą ar esame prislėgti, šypsena padeda atsipalaiduoti ir išvaduoja iš slogios nuotaikos. Pavyzdžiui, Tomoko dažnai pastebėdavo į ją įsmeigtus žvilgsnius. Ji nusprendė, kad tie žmonės ieško priekabių, juolab kad jie nukreipdavo savo žvilgsnius, kai tik suprasdavo esą pastebėti. Tomoko jautėsi vieniša ir nelaiminga. Kartą jos draugė pasiūlė nusišypsoti ją stebintiems žmonėms. Porą savaičių Tomoko taikė šį patarimą ir buvo nustebinta — visi jai atsakydavo šypsniu! Įtampa dingo.  „Gyventi tapo išties džiugu“, — sako ji. Taip, su šypsena veide jausimės daug laisviau ir tapsime draugiškesni.

Teigiamas poveikis tau ir kitiems

Šypsena gali emociškai paveikti asmenį. Ji padeda išlikti tinkamai nusiteikusiam, be to, yra naudinga sveikatai. Patarlė sako: „Juokas — geriausias vaistas.“ Iš tiesų medikai pastebėjo, kad žmogaus nusiteikimas turi didelį poveikį jo sveikatai. Daugybė tyrimų parodė, jog ilgalaikis stresas, neigiamos emocijos ir kiti panašūs dalykai silpnina mūsų imuninę sistemą. O šypsena pagerina savijautą, juokas net sustiprina imunitetą.

Šypsena ir kitiems daro didelį poveikį. Sakykim, tau yra duodamas patarimas ar pastaba. Kokią patarėjo veido išraišką norėtum matyti? Šalta ar griežta veido išraiška parodytų pyktį, susierzinimą, nepritarimą ar net priešiškumą. O šilta patarėjo šypsena ar nepadėtų jaustis daug laisviau ir noriau priimti patarimą? Be abejo, susidarius įtemptai padėčiai, šypsnys padės išvengti nesusipratimų.

Kai mintys teigiamos, šypsotis lengviau

Žinoma, dauguma iš mūsų nėra profesionalūs aktoriai, galintys bet kurią minutę nušvisti kerinčia šypsena, — mes ir netrokštam tokie būti. Tik norime, kad mūsų šypsenos būtų natūralios ir nuoširdžios. Bendravimo mokyklos instruktorė pareiškė: ‛Svarbu atsipalaiduoti ir šypsotis nuoširdžiai, antraip šypsena atrodys dirbtinė.’ Kaip išmokti nuoširdžiai šypsotis? Gali padėti Biblija. Apie mūsų kalbą Mato 12:34, 35 rašoma: „Burna kalba tai, ko pertekusi širdis. Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.“

Prisimink, šypsnys — tai nežodinis būdas išreikšti jausmus. Turint omenyje, kad mes kalbame tai, „ko pertekusi širdis“, ir „gera“ iškeliame iš „gero lobyno“, paaiškėja, jog nuoširdžios šypsenos šaltinis yra mūsų mintys ir jausmai. Taip, anksčiau ar vėliau širdies slėpiniai paaiškės ne tik iš mūsų žodžių bei veiksmų, bet ir iš veido išraiškos. Tad turime nuolat stengtis mąstyti teigiamai. Mūsų  veido išraiška labai priklauso nuo požiūrio į kitus. Todėl mąstykime apie gerąsias šeimos narių, kaimynų bei tikrų draugų savybes. Tuomet mums bus lengviau šypsotis ir šypsnys bus nuoširdus, nes kils iš širdies, kupinos gėrio, gailesčio ir malonės. O iš mūsų švytinčių akių kiti supras, jog neapsimetinėjame.

Tačiau reikia pripažinti, kad kai kuriems žmonėms, — dėl jų kilmės ir gyvenamosios aplinkos, — šypsotis nelengva. Jie paprasčiausiai neįpratę šypsotis kitiems, net ir būdami geranoriškai nusiteikę jų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Japonijoje pagal tradiciją vyrai visuomet turi išlikti šaltakraujiški ir ramūs. Todėl daugelis neturi įpročio šypsotis nepažįstamiems žmonėms. Toks pats požiūris gali vyrauti ir kitose kultūrose. Galbūt kai kurie asmenys iš prigimties yra drovūs ir jiems nelengva nusišypsoti kitiems. Todėl neturėtume vertinti kitų pagal jų šypsnio platumą ar dažnumą. Skiriasi tiek patys žmonės, tiek jų charakteriai bei bendravimo manieros.

Vis dėlto, jei manai, kad tau sunku nusišypsoti kitam žmogui, kodėl gi nepamėginus įveikti šios kliūties? Biblija pataria: „Nepailskime daryti gera; ... darykime gera visiems“ (Galatams 6:9, 10). Vienas būdas „daryti gera“ kitiems — nusišypsoti jiems, o tai padaryti tu tikrai pajėgus! Tad pirmas pasisveikink su kitais bei šypsodamasis ištark keletą padrąsinančių žodelių. Jie tau bus didžiai dėkingi. Be to, pajusi, kad šypsotis daug lengviau, kai šypsnys tampa įpročiu.

[Rėmelis 12 puslapyje]

Įspėjimas

Liūdna, bet ne kiekviena šypsena yra nuoširdi. Sukčių, apgavikų, nesąžiningų pardavėjų bei kitų žmonių veiduose žėri kerinčios šypsenos. Jie žino: šypsnys gali nuginkluoti žmogų ir atimti budrumą. Abejotinos moralės ar nedorų kėslų vedami asmenys irgi gali gundančiai šypsotis. Bet jų šypsenos bevertės; jos apgaulingos (Mokytojo 7:6, Brb). Nebūkime pernelyg įtarūs, tačiau prisiminkime, kad dabar „paskutinės dienos“, kai sunku gyventi, tad laikykimės Jėzaus patarimo būti „gudriems kaip žalčiams ir neklastingiems kaip balandžiams“ (2 Timotiejui 3:1; Mato 10:16).

[Iliustracija 13 puslapyje]

Pirmas pasveikink kitus šypsena