Ar gyvybė netenka vertės?

„Gyvename pasaulyje, kur gyvybė pigi. Žmogžudį galima nusisamdyti už kelis šimtus svarų [sterlingų] ir šios ‛profesijos’ žmonių netrūksta“ (The Scotsman).

Visą pasaulį sukrėtė 1999 metų balandį įvykęs išpuolis: du paaugliai užgrobė Kolombaino mokyklą (Litltonas, Kolorado valstija, JAV) ir nužudė 15 žmonių. Atlikus tyrimą išaiškėjo, jog vienas iš užpuolikų turėjo savo tinklalapį, kuriame buvo parašęs: „MIRUSIEJI NEPRIEŠTARAUJA!“ Abu užpuolikai irgi ten pat nusižudė.

ŽMOGŽUDYSTĖS vyksta visame pasaulyje: kasdien smurtine mirtimi miršta nesuskaičiuojama daugybė žmonių. 1995 metais pasaulyje žmogžudysčių skaičiumi pirmavo Pietų Afrikos Respublika — 100000 gyventojų teko 75 žmogžudystės. Gyvybė ypač nuvertinama ir vienoje Pietų Amerikos valstybėje: ten 1997 metais dėl politinių priežasčių buvo nužudyta per 6000 žmonių. Užsakyti žmogžudystę yra įprastas dalykas. Viename pranešime iš tos šalies teigiama: „Kaip bebūtų skaudu, vis dažniau žudomi vaikai: 1996-aisiais buvo nužudyti 4322 (40 procentų padidėjimas tik per porą metų).“ Deja, patys vaikai irgi žudo savo bendraamžius bei tėvus. Tikrai gyvybė nebeturi vertės.

„Mirties kultas“?

Apie ką byloja šie duomenys? Apie vis didėjančią nepagarbą gyvybei. Valdžios bei pinigų ištroškę asmenys žudo be jokio gailesčio. Narkotikų magnatai įsako išžudyti ištisas šeimas ir vadina tai tokiais eufemizmais kaip „pašalinimas“ arba „susidorojimas“. Genocidas  bei etninis valymas irgi prisidėjo prie žmogaus gyvybės nuvertinimo. Todėl žudynės tapo pagrindiniu viso pasaulio televizijos stočių naujienų „patiekalu“.

Prie to dar pridėjus televizijos bei kino ekranuose šlovinamą smurtą, atrodo, jog visuomenę yra užvaldęs mirties kultas. Apie tai enciklopedijoje Encyclopædia Britannica rašoma: „Antrojoje XX amžiaus pusėje stebėtinai išpopuliarėjo mirties tema. Keista, bet iki to laiko šios temos buvo smarkiai vengiama rimtose mokslinėse, gal kiek mažiau — filosofinėse diskusijose.“ Pasak Chosepo Ferikglos, kultūros raidos profesoriaus iš Katalonijos, „žmonėms vienintelis veiksmingas tabu tėra mirtis, todėl ji itin svarbi ideologinės manipuliacijos priemonė“.

Išskirtinis „mirties kulto“ bruožas yra vyraujantis įsitikinimas, kad galia, viešpatavimas, pinigai bei malonumai daug svarbesni už žmogaus gyvybę ir moralines vertybes.

Kaip išplito toks „mirties kultas“? Kaip tėvai gali pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai, veikiančiai juos pačius bei jų vaikus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakysime tolesniuose straipsniuose.

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

Kokia gyvybės vertė?

▪ „Jauni gaujų nariai [Bombėjuje, Indijoje] yra tokie degradavę, kad sutinka nužudyti žmogų vos už 5000 rupijų [460 litų]“ (Far Eastern Economic Review).

▪ „Jis nužudė praeivį, atsisakiusį duoti cigaretę“ (Santjago [Čilė] laikraščio La Tercera antraštė).

▪ „[1995 metais] Rusijoje nusisamdyti žudiką kainavo vidutiniškai 7000 JAV dolerių... Po ekonominio perversmo postkomunistinėje Rusijoje tokių sandėrių labai padaugėjo“ (Agentūros „Reuters“ duomenys, pagrįsti Moscow News pranešimu).

▪ „Brukline buvo suimtas nekilnojamojo turto agentas..., kaltinamas sumokėjęs paaugliui dalį iš suderėtų 1500 JAV dolerių už jo nėščios žmonos bei uošvės nužudymą“ (The New York Times).

▪ ‛Anglijoje užmokestis už žmogžudystę krinta. Prieš penkerius metus nužudyti žmogų kainavo 30000 svarų sterlingų, dabar kaina daug prieinamesnė — svyruoja nuo 5000 iki 10000 svarų sterlingų’ (The Guardian).

▪ ‛Žiaurios Balkanų gaujos pranoko mafiją. Atsirado naujoviškas nusikaltėlio tipas — besivadovaujantis naujomis taisyklėmis ir besinaudojantis šiuolaikiniais ginklais. Jis turi sprogmenų bei automatų ir nedvejodamas jų griebiasi’ (The Guardian Weekly).