Kai karvės eina atostogų

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO ŠVEICARIJOJE

AR ŽINAI, kad Šveicarijoje tūkstančiai karvių kasmet eina atostogų? Kad tu pamatytum, kaip jos tuo džiaugiasi!

Šaltą Šveicarijos žiemą, kai daug sniego, pieninės karvės laikomos tvartuose. Koks palengvėjimas, kai ateina pavasaris ir jos gali eiti į lauką ganytis žaliose pievose, nubarstytose ryškiai geltonomis kiaulpienėmis. Laigydamos karvės tarsi išreiškia savo džiaugsmą pasikeitusiu reginiu bei metų laiku.

Gegužę ar birželio pradžioje, kai tirpstant sniegui sužaliuoja vis aukštesni plotai, atsiranda daugiau ganyklų, tad galvijai per vasarą ganosi kalnuose.

Ganyklų ir upelių kraštas

Šveicarijoje apie 10000 ganyklų yra kalnuose, ir jos užima maždaug 10000 kvadratinių kilometrų plotą. Tai — ketvirtadalis šalies teritorijos. Todėl šie vertingi ištekliai labai rūpestingai saugomi.

Kad kalnų pievose nebūtų nei žagarų, nei brūzgynų, prisideda tiek žmonės, tiek gyvuliai. Ūkininkai patyrusiems kerdžiams patiki prižiūrėti maždaug 500000 galvijų. Sunkvežimiais arba traukiniais pieninės karvės kartu su telyčiomis gabenamos ganytis į kalnus — tai jų vasaros atostogos.

Kadangi aukščiau nėra nei kelių, nei geležinkelių, paskutinį kelionės etapą tenka įveikti pėsčiomis. Vasarėjant bandos kyla vis aukštyn. Čia, ganyklose 2000—2200 metrų aukštyje virš jūros lygio, galvijai randa sodrios alpinės žolės ir gražių įvairiaspalvių gėlių. Kalnų upelių gausu, todėl geriamo vandens čia netrūksta.

Puikus šių karvių pienas kartais gabenamas nuo kalnų žemyn vartoti ar perdirbti. Tačiau dažniausiai sviestas ar sūris iš jo gaminamas čia pat kalnų šlaituose stovinčiose trobelėse. Vasaros dienoms trumpėjant, bandos vedamos į žemiau esančias ganyklas. Pagaliau ateina diena — priklausomai nuo oro, bet paprastai rugsėjo pabaigoje, — kai kaimenės grįžta į savo žiemos patalpas. Taip, jų vasaros atostogos baigiasi! Bet pirmiau surengiamas paradas.

Įspūdinga diena!

Visada registruojama, kiek kuri karvė davė pieno, tad geriausios karvės papuošiamos pagal nuopelnus. Eitynėse į namus bandos priekyje eina pati pieningiausia karvė. Karvių galvos puošiamos spalvotomis popierinėmis gėlėmis, kaspinais bei kėnio šakelėmis. Daugumai jų ant kaklo kabo metalinis varpelis; varpeliai iš tolo praneša, kad karvės pareina.

Kerdžiai šia ypatinga proga vilki baltais marškiniais ir siuvinėtais juodo aksomo švarkais. Tuo metu žemai slėniuose visi ūkių gyventojai susirenka prie kelio ir entuziastingais plojimais pasitinka eitynes.

Slėniuose galvijai žiemai atiduodami jų savininkams. Tačiau netrukus ir vėl ateis laikas atostogauti kalnuose! Tai bent gyvenimas!

 [Iliustracija per visą 18-ą puslapį]