Santerijos vilionė

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO MEKSIKOJE

SANTERIJA jau daugelį metų yra žinoma religija Kuboje. Tačiau ši garbinimo forma palaipsniui paplito ir po kitas šalis. Pavyzdžiui, vienoje iš pagrindinių prekyviečių Meksiko centre yra parduotuvių, kuriose prekiaujama santerijos reikmenimis: kryžiais, žvakėmis, amuletais bei fetišais. Dauguma jų vadinamos „botanikomis“. Jų galima rasti ir kituose dideliuose Šiaurės ir Pietų Amerikos miestuose. Niujorke tokios „botanikos“ įtrauktos į telefonų knygą ir geltonuosiuose puslapiuose jų išvardyta daugiau negu kitų religinių reikmenų parduotuvių.

Daugelį žmonių patraukia mistika bei egzotiška santerijos atmosfera. Santerijos elementų esama populiarioje Lotynų Amerikos muzikoje bei literatūroje. Santerija darosi daugiau pasaulietinė bei kultūrinė negu religinė ir plinta per Karibų jūros salų afrikietiškos kilmės gyventojų muziką bei kultūrinius renginius.

Ištakos senovės Afrikoje

Pagrindinius santerijos bruožus bei tradicijas turėjo senovinė afrikiečių religija, kurią Nigerijoje išpažino jorubai. Kai nuo XVIII amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki XIX amžiaus penktojo dešimtmečio jorubai buvo gabenami į Karibų jūros salas kaip vergai, jie atsivežė ir savo religiją. Patekę į naująjį pasaulį, šie pavergti afrikiečiai buvo verčiami priimti katalikybę, tačiau visiškai atsisakyti savo tradicijų nesutiko. Todėl jie sukūrė naują garbinimo formą, kurios elementai paimti iš abiejų religijų. Toks religijų susiliejimas vadinamas sinkretizmu.

Norėdami garbinti pagal savo senovinius įsitikinimus, vergai kiekvienam afrikietiškam dievui pagal šiam būdingus bruožus ir galią parinko katalikiško šventojo atitikmenį. Taip afrikiečių dievai bei dievybės, vadinami orišomis, įgijo katalikų šventųjų vardus bei išvaizdą. Tačiau ritualai, papročiai ir įsitikinimai liko tie patys, kokių jie laikėsi Afrikoje. Vienas santerijos dvasininkas Kuboje paaiškino: „Sinkretizmas sudaro mums sąlygas prie altoriaus garbinti katalikų dievą, bet mes suvokiame, kad už jo yra afrikiečių dievas.“

 Tokiose religijose kaip vudu, obich bei makumba irgi esama Romos katalikų liturgijos, sakramentų bei šventosios atributikos elementų, sumišusių su afrikietiškais spiritistiniais ritualais. Kadangi iš pradžių Katalikų bažnyčia Lotynų Amerikoje afrikietiškas religijas draudė, santerija ilgą laiką gyvavo slaptai. Ilgainiui Katalikų bažnyčia leido vergams tokį sinkretizmą.

Santerijos ypatybės

Kas būdinga šiam religiniam garbinimui? Santerininkai, — taip dabar vadinami tie, kurie išpažįsta santeriją, — garbina vieną aukščiausią esybę ir keletą dievybių, arba orišų, kurios sudaro jorubų panteoną. Santerijos kunigai pranašavimais perteikia orišų valią. Sakoma, jog kartais orišos, ketindamos ką nors pareikšti, užvaldo garbintojus. Sekėjai gali kreiptis į orišas malda, muzika, derama elgsena bei aukomis. Svarbią vietą garbinime užima aukuras; santerininkai stato jį savo namuose ir, kad dievybės būtų laimingos bei noriai pagelbėtų, deda ant jo gėlių, romo, pyrago bei cigarų.

Viename laikraščio New York Times straipsnyje Lizet Alvares aiškino santerijos filosofiją: „Ši religija veikiau akcentuoja dabartinį, o ne pomirtinį gyvenimą ir sutelkia dėmesį į gamtos jėgas. Kiekviena dievybė simbolizuoja kokį nors gamtos reiškinį, tarkim, perkūną, ir atitinkamą žmogui būdingą savybę — pavyzdžiui, galią.“ Santerijos kunigai, pasitardami su orišomis, padeda žmonėms spręsti kasdienes problemas. Tai nėra katalikų kunigai, ir įprasti santerijos ritualai atliekami namuose, o ne kulto pastatuose.

Santerija ypač patraukia tuos žmones, kuriems reikia emocinės bei ekonominės paramos, nes ji tarsi sujungia visus į vieną didelę šeimą. Tai daugiausia skurdžiai bei imigrantai iš tų šalių, kuriose ji išpažįstama. Santerijos garbintojai sudaro tam tikrą bendriją, kurioje vyras arba moteris santero tarnauja kaip krikštatėvis, patarėjas bei dvasininkas. Naujus narius priima kunigai; ta proga rengiama ceremonija su muzika, šokiais bei gyvūnų aukomis. Gyvūnai taip pat aukojami gimimo, santuokos bei mirties progomis. Paprastai tai būna viščiukai, ožiai, karveliai bei vėžliai.

 Santerijos muzika

Santerijos garbinimą nuolat lydi muzika, kuriai čia tenka svarbus vaidmuo. Ji skamba per bembés — ceremonijas, kurių metu mušant būgnus šaukiamasi dievybių. Kiekvienam dievui iškviesti mušamas savitas ritmas. Garsas būna toks stiprus, kad įkyrus būgnų ritmas girdisi net tolimuose kvartaluose.

Mušamieji instrumentai: būgnai, ksilofonai arba marimbos Vakarų Afrikoje šimtmečiais buvo naudojami kulto reikalams. Tokia ir buvo šių instrumentų svarbiausia paskirtis, kai vergai atsivežė juos į Ameriką. Brazilijoje šventųjų būgnų membranos daromos iš odos gyvulių, paaukotų per ritualines apeigas. Naujas instrumentas paprastai krikštijamas; tam dažniausiai naudojamas „šventas“ vanduo iš katalikų bažnyčios. Kiti būgnai simbolizuoja tam tikrą dievybę; tai būdinga Karibų jūros salos Haičio afrikietiškai kultūrai.

Nieko nestebina, kad prekyvietėje galima rasti kompaktinių diskų, ant kurių aiškiai nurodyta, jog tai — šventos muzikos įrašai, skirti santerijai, kuriuose pagrindinė melodija atliekama būgnais. Kai kurie įrašai iš tikrųjų įvardijami santerijos dievybių vardais arba religinių papročių pavadinimais. Ilgainiui į šiuos ritmus prasiskverbė ir dalis Lotynų Amerikos muzikos. Kai kuriuose muzikos kūriniuose pasitaiko santerijos terminologijos.

Kas sakoma Biblijoje

Santerija glaudžiai susijusi su spiritizmu — garbinimo forma, kuri Biblijoje smerkiama (Kunigų 19:31). Dievo Žodyje „burtininkavimas“ paminėtas tarp „kūno darbų“, dėl kurių asmuo nepaveldės Dievo Karalystės (Galatams 5:19-21). Be to, trokštantieji Dievo pritarimo Rašte perspėjami ‛sergėtis stabmeldystės’ ir ‛šlovinti Tėvą dvasia ir tiesa’ (1 Korintiečiams 10:14; Jono 4:23, 24).

Krikščionys turėtų suvokti, kad santerijos garbinimas bei muzika iš esmės darosi labiau pasaulietiški. Su santerijos elementais yra persipynusios įvairios pramogos bei kai kurie Lotynų Amerikos kultūros aspektai. Tai įgauna vis didesnį populiarumą ir daugeliui atrodo visiškai nežalinga. Vis dėlto krikščionims patariama vengti visko, kas aiškiai prieštarauja Biblijos principams, kad ir kaip tai atrodo populiaru bei nežalinga (2 Korintiečiams 6:14-18).

[Rėmelis/iliustracija 25 puslapyje]

SANTERIJOS TERMINAI

Babalu aji. Gydymo dievas, garbinamas kaip „šventasis“ Lozorius.

Čango. Ugnies, perkūno bei žaibo dievas. Be to — artilerijos globėjas, garbinamas kaip katalikų tikėjime „šventoji“ Barbora.

Ifa Korpus. Įstatymų sistema, išreikšta 256 simboliais, vaizduojančiais santerijos tradiciją.

Ikolė orun. „Dangus“, į kurį visi žmonės eina po mirties. Tačiau blogieji gyvena pragare ant žemės ir kenčia ikolėje orun.

Obatala. Dievas, iš žemės materijos sukūręs žmogaus gyvybę bei sąmonę.

Očun. Upių, meilės, santuokos, pinigų, džiaugsmo bei gausos deivė, kuri tuo pačiu yra Virgen de la Caridad — šventoji Kubos globėja.

Ogunas. Dievas kalnakasių bei darbininkų globėjas, garbinamas kaip „šventasis“ Petras.

Oludumare. Aukščiausioji esybė, sukūrusi visatą.

Orumila. Dievas, nuo kurio priklauso žmogaus lemtis.

Jemaja, arba Šemaja. Jūrų ir derlingumo deivė, Kuboje tapatinama su mergele Marija, arba Virgen de Regla.

[Iliustracija 24 puslapyje]

Santerijos reikmenys „botanikoje“