Vasaros laikas — skubotas sumanymas?

Kodėl daugelis žmonių dukart per metus turi pasukti savo laikrodžius? Kai kuriems toks sukiojimas pirmyn ir atgal — tikra kankynė. Kada sukti į kurią pusę? Ir kaip kilo idėja įvesti vasaros laiką? Kas ją įgyvendino?

Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica rašoma, jog mintį įvesti vasaros laiką pirmasis 1784 metais pasiūlė Bendžaminas Franklinas. Daugiau kaip po šimtmečio už tai aktyviai agitavo anglas Viljamas Viletas. Tačiau jis mirė nesulaukęs, kol parlamentas priims tokį įstatymą.

Pasak britų rašytojo Tonio Frensio, Viletui, patyrusiam statybininkui iš Čizelhersto (Kentas), mintis apie laiko kaitaliojimo naudą toptelėjo vieną ankstyvą vasaros rytą, kai jis jojo ant arklio į Pets Vudą. Jodamas jis pastebėjo, kad daugelio namų langinės uždarytos. ‛Kiek dienos šviesos nueina veltui!’, — tikriausiai pagalvojo jis. Viletas Britanijos parlamente pradėjo kampaniją dėl laikrodžių pasukimo. Paprasčiausiai pasukę visus laikrodžius 80 minučių į priekį keturis kartus po 20 minučių pavasario bei vasaros mėnesiais ir atgal rudenį žmonės galėtų vakarais geriau išnaudoti dienos šviesą.

Kaip teigia Frensis, vienoje iš savo proklamacijų Viletas rašė: „Šviesa — viena didžiausių Kūrėjo dovanų žmogui. Kai aplink šviesu, darosi linksma, mažiau slegia nerimas ir atsiranda drąsos grumtis dėl gyvenimo.“

Karalius Eduardas VII nelaukė parlamento nutarimo. Jis paskelbė Sandringemą, savo karališkąją rezidenciją su 7900 hektarų žemės, vasaros laiko zona. Vėliau jis tą patį pakeitimą pritaikė ir Vindzoro bei Balmoralio karališkosiose žemėse.

Kas įtikino politikus galų gale nusileisti ir įvesti vasaros laiką? Per I pasaulinį karą jie norėjo sutaupyti kuro, mažiau naudodami dirbtinį apšvietimą! Kitos šalys pritaikė tą mintį dėl panašių priežasčių. Per II pasaulinį karą Anglijoje netgi buvo priimtas dvigubas vasaros laikas. Juo buvo numatytas vasarą dviejų, o žiemą vienos valandos skirtumas.

Dešinėje matome Pets Vude pastatytą paminklą Viljamui Viletui. Jis dedikuotas „nenuilstamam ‛vasaros laiko’ propaguotojui“. Įrašas po saulės laikrodžiu skamba taip: Horas non numero nisi aestivas. Tai reiškia: „Aš neskaičiuoju valandų, išskyrus vasaros valandas.“

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 31 puslapyje]

With thanks to the National Trust