Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip man apsiprasti užsienyje?

Kaip man apsiprasti užsienyje?

Jaunimas klausia:

Kaip man apsiprasti užsienyje?

„Išlipusi oro uoste geidžiau tik vieno — grįžti atgal!.. Troškimas ieškoti nuotykių bei atradimų dingo. Kaip niekada ilgėjausi namų“ (Uta).

BAUGU atsidūrus vienam svetimoje šalyje. Tačiau, kaip buvo minėta ankstesniame šios serijos straipsnyje, daugelis jaunuolių nusprendžia kažkiek pagyventi užsienyje. Kai kurie išvyksta mokytis ar įgyti specialaus išsilavinimo. Kiti nori išmokti kalbą. Treti — užsidirbti pinigų. Dar kiti persikelia tarnauti į tas šalis, kuriose trūksta Karalystės skelbėjų.

Jeigu į užsienį vyksti dėl rimtų priežasčių, — vedamas dvasinių siekių ir tikslų, * — kaip galėtum sėkmingai prisitaikyti?

Būk pasiryžęs prisitaikyti

Visų pirma turi norėti prisitaikyti. Tai nereiškia išsižadėti krikščioniškų principų ar dvasinių dalykų. Bet galbūt reiks pamėgti naujus valgius, mokytis naujų etiketo taisyklių ar keisti gyvenseną. Naujieji papročiai gali būti visai kitokie nei tavo šalyje. Čia labai pravers Jėzaus patarimas „neteiskite“ (Mato 7:1). Jokia rasė ar kultūra neturi teisės savęs aukštinti (Apaštalų darbų 17:26). Panašiai kaip senesni žmonės mėgsta lyginti dabartinį jaunimą su ankstesniu, taip jaunuoliai, nuvykę į užsienį, lygina svečią šalį su savąja ir yra nepatenkinti. Taip elgtis nederėtų (Mokytojo 7:10). Sutelk dėmesį į tai, ką gera gali pasiūlyti ta šalis ar kultūra. Ir dar: kuo greičiau išmoksi vietinę kalbą, tuo mažiau jausiesi esąs svetimas.

Tarnaudamas misionieriumi, apaštalas Paulius sėkmingai prisitaikydavo prie įvairių aplinkybių, nes buvo pasiruošęs ‛visiems tapti viskuo’ (1 Korintiečiams 9:22). Toks požiūris naudingas ir tau. Štai Vokietijoje gyvenanti kitatautė Adriana dirba namų ūkio darbus už kambarį ir maistą. Ji pasakoja: „Turiu būti lanksti — juk negaliu tikėtis, kad kiti taikytųsi prie manęs.“

‛Ilgiuosi namų!’

Nieko nuostabaus, jei pirmąsias savaites kamuoja nusiminimas ir namų ilgesys. Biblijoje sakoma, kad Jokūbas ‛buvo labai pasiilgęs tėvo namų’, nors ištarnavo svetimoje šalyje 20 su viršum metų! (Pradžios 31:30) Tad gali būti, kad kartais tau byrės ašaros. Vis dėlto stenkis negalvoti apie namus, kitaip liūdesys nepraeis (Skaičių 11:4, 5). Geriausias būdas išsklaidyti slogią nuotaiką — pratintis prie naujos tvarkos ir aplinkos. Naudinga palaikyti ryšį su šeima laiškais ir telefonu, tačiau per dažni skambučiai gali trukdyti tau priprasti prie naujų namų.

Dvasinė veikla yra geriausias vaistas nuo vienatvės (Filipiečiams 3:16). Tai patyrė daugelis krikščionių jaunuolių. Amber prisimena savo pirmąsias savaites užsienyje: „Man prailgdavo vakarai, nes nebuvo ką veikti, todėl bandžiau studijuoti papildomai ar skaityti knygą.“ Reičelė iš Britanijos, tarnaujanti Vokietijoje namų darbininke, iš savo patirties pataria: „Nieko nelaukite. Tuoj pradėkite lankyti sueigas.“ Iš pradžių tau galbūt reikės pagalbos. Bet krikščionių susirinkime rasi gerų draugų — „brolių, seserų, motinų“ (Morkaus 10:29, 30).

Svarbi krikščioniškos gyvensenos dalis yra skelbimo veikla. Skelbimas duos ne tik dvasinės naudos, bet ir padės prisiderinti prie naujos kultūros bei kalbos.

Be to, neapleisk maldos ir asmeninių studijų. Tik taip išliksi dvasiškai stiprus (Romiečiams 12:12; 1 Timotiejui 4:15). Dėl to anksčiau paminėtoji Adriana atsivežė biblinės literatūros savo gimtąja kalba.

Gyvenimas su šeimininko šeima

Kai kurie krikščionys, atvykę į užsienį, apsigyvena tikinčiųjų šeimose. Nors ir sunku tikėtis, kad šeimininkai atstotų tėvus, jie gali būti gera bendrija ir dvasinės atgaivos šaltinis (Patarlių 27:17).

Kad ir kaip būtų, nuoširdus bendravimas su šeimininkais yra būtinas, norint išlaikyti gerus santykius (Patarlių 15:22; 20:5; 25:11). Amber pažymi: „Tu privalai sužinoti, ką turėsi daryti. Turi išsiaiškinti, ko šeimininkai tikisi iš tavęs, o jie turėtų žinoti tavo lūkesčius.“ Paklausk, kokios tvarkos laikomasi namuose ir kiek pats turėsi prisidėti prie namų ruošos. Tai reikėtų nuodugniai aptarti.

Jei šeimininkai, kuriems dirbi, yra kitokio tikėjimo, bus kebliau. Jie gali nesuprasti tavo nusistatymo laikytis Biblijos principų, tad kils sunkumų (Patarlių 13:20). Reikalavimas atlikti namų ruošos darbus gali trukdyti vykdyti dvasinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, lankyti krikščionių sueigas. Jeigu aplinkybės verčia pasilikti tokioje šeimoje, turi imtis atsargumo priemonių.

Reičelė pataria: „Jie turi aiškiai žinoti, kad tu krikščionis. Geriausia pasakyti tuoj pat.“ Jei paaiškinsi savo religines bei moralines normas, būsi saugus. Be to, pasakyk darbdaviui, kokios svarbios tau krikščionių sueigos ir skelbimo darbas. Prieš pradedant dirbti protinga susitarti dėl kitų svarbių dalykų — darbo laiko, laisvų dienų bei atlyginimo ir tai įforminti raštiškai. Taip išvengsi nusivylimo.

Kaip spręsti problemas

Kad ir kokias pastangas dėtum, kartais iškils sunkumų. Pavyzdžiui, šeimininkas gali pareikalauti palikti jo namus. Tai iš tiesų priblokštų. Jeigu taip atsitiktų, bandyk išsiaiškinti su šeimininkais ramiai ir supratingai (Patarlių 15:1). Būk pasiruošęs pripažinti savo klaidas. Galbūt jie pakeis savo nusistatymą. Jeigu ne, turėsi ieškoti kitos vietos.

Iškilus daugiau problemų, gali tekti prašyti pagalbos. Tu gali pritrūkti pinigų ar susirgti. Bijodamas, kad tėvai neatvažiuotų tavęs pasiimti, tu galbūt nesiryši pranešti jiems apie savo bėdas. Be to, jie toli ir gali nežinoti, kaip tau padėti svetimoje šalyje. Tačiau vietinio susirinkimo vyresnieji kartais turi tokios patirties ir galėtų duoti konkrečių patarimų. Jie net padėtų nuspręsti, ar verta skambinti tėvams.

Kai ateina laikas grįžti

Nors ir tenka patirti sunkumų, užsienyje praleisti metai palieka malonių įspūdžių, ypač atvykus dvasiniais tikslais. Tačiau ateina diena, kai reikia grįžti namo. „Buvo taip sunku atsisveikinti, — sako Andrėjas. — Liko tiek puikių prisiminimų, o kas buvo bloga, pasimiršo.“ Gyvendamas užsienyje išmokai naujų elgesio manierų bei papročių. Bet nemanyk, kad tavo draugai ar šeima staiga ims galvoti ir elgtis kaip tu. Netrikdyk jų ir nenurodinėk, kaip žmonės mąsto ir elgiasi kitur. Žinoma, tu norėsi kitiems papasakoti, ką patyrei užsienyje, bet nenustebk, jei ne visi užsikrės tavo jauduliu.

Žinoma, sprendimas pagyventi užsienyje turi būti gerai apgalvotas. Pasitark su tėvais. Jeigu nuspręsi išvažiuoti dėl rimtų priežasčių, būk pasiruošęs įveikti sunkumus. Bet, kaip visais svarbiais gyvenimo momentais, pirmiau išmintingai paskaičiuok išlaidas (Luko 14:28-30).

[Išnaša]

^ pstr. 5 Skaityk straipsnį „Jaunimas klausia: ar man vykti gyventi į užsienį?“ 2000 metų birželio 22 dienos numeryje.

[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

Kad nenukentėtum

● Laikyk savo pasą, pinigus ir grįžtamąjį bilietą saugioje vietoje.

● Pasidaryk savo paso, leidimo įvažiuoti į šalį arba vizos, grįžtamojo bilieto bei kitų svarbių dokumentų fotokopijas (po keletą egzempliorių). Vienas turėk pats, kitas nusiųsk į namus savo tėvams ar draugams.

● Visuomet turėk užsirašęs namuose likusių savo tėvų ar draugų bei šeimininkų telefono numerius.

● Elkis tyrai su priešingos lyties asmenimis — šeimininko namuose, mokykloje, darbe ar kitose vietose.

● Išmok nors keletą svarbiausių žodžių ir frazių tos šalies kalba.

● Prieš išvykdamas pasitikrink sveikatą. Įsidėk pakankamai reikalingų vaistų.

[Iliustracija 26 puslapyje]

Nesusipratimus su šeimininku aptark ramiai