Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kai chemikalai sukelia ligą

Kai chemikalai sukelia ligą

Kai chemikalai sukelia ligą

APIE padidėjusį jautrumą įvairiems chemikalams (PJCh) nėra viskas išsiaiškinta. Todėl suprantama, kad medikų nuomonės skiriasi. Vieni mano, jog jautrumas chemikalams padidėja dėl fizinių priežasčių, kiti — dėl psichologinių, dar kiti nurodo abu šiuos veiksnius. Kai kurie gydytojai teigia, kad PJCh gali būti net tam tikros ligų grupės požymis. *

Daugelis PJCh ligonių teigia, kad jų ligos priežastis — didelio kiekio toksinų, pavyzdžiui, pesticidų poveikis; kiti nurodo, kad jie keletą kartų arba nuolat buvo veikiami mažesnio toksinų kiekio. Kai jautrumas padidėja, ligoniams pasireiškia įvairiausia reakcija į, rodos, visiškai skirtingus, anksčiau jų toleruotus chemikalus, tokius kaip kvepalai bei valymo priemonės. Todėl tai vadinama „padidėjusiu jautrumu įvairiems chemikalams“. Apsvarstykime Džois atvejį.

Kai Džois mokėsi mokykloje, ji apsikrėtė utėlėmis. Dėl to ant galvos teko purkšti pesticidų. Džois sveikata pablogėjo ir ji ėmė netoleruoti daugelio chemikalų, kurie anksčiau jai nekėlė rūpesčių. Tai buityje naudojami valikliai, oro gaivikliai, kvepalai, šampūnai ir benzinas. „Mano paakiai paburksta, — sako Džois, — užkratas pereina į sinusus ir sukelia tokį stiprų galvos skausmą bei pykinimą, kad blogai jaučiuosi kelias dienas... Plaučių uždegimu sirgau tiek daug kartų, kad, nors niekada nerūkiau, mano plaučiai randuoti kaip žmonių, rūkiusių 40 metų!“

Nuolatinį mažesnio toksinų kiekio poveikį, kuris irgi, manoma, sukelia pernelyg didelį jautrumą chemikalams, galima patirti tiek atvirame ore, tiek patalpose. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl daugybės ligų, sukeliamų užteršto patalpų oro, net atsirado terminas „kenksmingo pastato sindromas“.

Kenksmingo pastato sindromas

Kenksmingo pastato sindromas pradėjo reikštis aštuntajame dešimtmetyje, kai taupant energiją daugumą natūraliai vėdinamų namų, mokyklų bei įstaigų pakeitė hermetiški pastatai, kuriuose oras kondicionuojamas. Šiuose pastatuose bei juose esančiuose balduose dažnai būdavo daug izoliacinių medžiagų, apdorotos medienos, lakių klijų, sintetinių audinių bei kilimų.

Daugelis šių gaminių, ypač kol nauji, cirkuliuojant orui skleidžia nedidelį kiekį kenksmingų chemikalų, pavyzdžiui, formaldehido. Negana to, kilimai sugeria įvairius valiklius bei tirpiklius, kurie paskui ilgą laiką išsiskiria į aplinką. „Patalpose iš oro teršalų daugiausia vyrauja įvairių tirpiklių garai“, — rašoma knygoje Chemical Exposures—Low Levels and High Stakes. Joje teigiama, kad „tirpikliai yra vieni iš chemikalų, dažniausiai veikiančių jautrius pacientus“.

Nors daugeliui žmonių tokia aplinka pastatų viduje, atrodo, nekenkia, kai kuriems pasireiškia įvairiausi simptomai, pradedant astma bei kitomis kvėpavimo takų problemomis ir baigiant galvos skausmu bei mieguistumu. Šie simptomai paprastai praeina, kai tik chemikalų paveiktas žmogus pakeičia aplinką. Tačiau kai kuriems „pacientams gali padidėti jautrumas įvairiems chemikalams“, — rašoma Britanijos medicininiame žurnale The Lancet. Tačiau kodėl vieni nuo chemikalų suserga, kiti — ne? Tai svarbus klausimas, nes kai kuriems šios negandos nepatyrusiems žmonėms gali būti sunku suprasti tuos, kurie suserga.

Esame skirtingi

Vertėtų prisiminti, kad mes visi skirtingai reaguojame į įvairias medžiagas, ar tai būtų chemikalai, mikrobai, ar virusai. Reakcija priklauso nuo mūsų genetinės sandaros, amžiaus, lyties, sveikatos būklės, vaistų, kuriuos galbūt vartojame, persirgtų ligų bei gyvensenos, pavyzdžiui, nuo to, ar vengiame alkoholio, tabako bei narkotikų.

Nuo jūsų individualumo taip pat priklauso, „ar vaistas duos norimų rezultatų bei koks gali būti jo pašalinis poveikis“, — rašoma žurnale New Scientist. Kartais pašalinis poveikis gali būti labai stiprus, netgi mirtinas. Paprastai nereikalingas chemines medžiagas, patekusias su vaistais bei įkvėptais teršalais, iš organizmo šalina baltymai, vadinami fermentais. Tačiau jei šie fermentai — „organizmo namų ūkio tvarkytojai“ — pažeisti dėl paveldimumo, toksinų ar blogos mitybos, pašalinių medžiagų kiekis organizme gali pasiekti pavojingą lygį. *

PJCh prilyginamas grupei fermentinės kilmės kraujo sutrikimų, vadinamų porfirija. Dažnai žmonės, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, į transporto priemonių išmetamų chemikalų kvapus reaguoja panašiai kaip tie, kuriems padidėjęs jautrumas chemikalams.

Paveikiama ir psichika

Viena moteris, kenčianti nuo padidėjusio jautrumo chemikalams, žurnalo Atsibuskite! korespondentui papasakojo, kad tam tikri aplinkoje esantys chemikalai ją apsvaigina. Ji sakė: „Jaučiu, kaip keičiuosi: darausi pikta, jaudri, dirgli, baugšti, apatiška... Šie simptomai trunka nuo keleto valandų iki kelių dienų.“ Paskui ji jaučiasi tarsi būtų pagiringa ir kenčia nuo mažesnės ar didesnės depresijos.

Žmonėms, kenčiantiems nuo PJCh, tokie pojūčiai įprasti. Dr. Klaudija Miler sako, jog „daugybė šalių praneša apie tiksliai nustatytas psichologines problemas, kylančias dėl chemikalų poveikio, ar tai būtų priemonės vabzdžiams naikinti, ar kenksmingo pastato [sindromas]... Yra žinoma, jog darbininkams, kurie darbuojasi su tirpikliais, didesnė tikimybė patirti baimės priepuolį ar depresiją... Todėl turime būti labai atidūs ir prisiminti, kad smegenys yra, ko gero, pati jautriausia chemikalams organizmo sistema“.

Nors chemikalų poveikis gali sukelti psichologinių problemų, dauguma gydytojų mano, jog esama ir atvirkščiai — dėl psichologinių problemų gali padidėti jautrumas chemikalų poveikiui. Anksčiau paminėta dr. Miler bei dr. Nikolas Ašfordas, besilaikantys tvirtos nuomonės, kad padidėjusio jautrumo chemikalams priežastys yra fizinės, pripažįsta, jog „tokie atsitikimai kaip sutuoktinio mirtis arba skyrybos susilpnina imuninę sistemą ir gali padidinti kai kurių žmonių jautrumą chemikalų poveikiui, net kai šių nėra daug. Iš tikrųjų tarp psichologinės ir fiziologinės sistemos yra nesuprantamas ryšys“. Dr. Šeri Rodžers, taip pat mananti, kad jautrumas chemikalams padidėja dėl fizinių priežasčių, teigia, jog „stresas daro žmogų jautresnį chemikalams“.

Ar gali sergantieji PJCh ką nors daryti, kad pagerintų savo sveikatą ar bent jau sušvelnintų ligos simptomus?

Kaip padėti sergantiesiems PJCh

Nors vaistų nuo PJCh nėra, daugelis pajėgia sušvelninti negalavimo simptomus, kiti irgi gyvena gana normalų gyvenimą. Kaip? Kai kurie sako, kad jiems davė naudos jų gydytojo patarimas kiek galima vengti chemikalų, dėl kurių pasireiškia ligos simptomai. * Kenčianti nuo PJCh Džudi pastebėjo, kad jai tai padeda. Džudi PJCh prasidėjo nuo namuose gausiai naudojamų pesticidų, kai ji gydėsi nuo Epstaino Baro viruso.

Džudi, kaip ir daugelis kitų sergančiųjų PJCh, jautri daugybei buityje naudojamų chemikalų. Todėl ji viską valo ir skalbia paprastu muilu bei soda. Ji pastebėjo, kad actas yra veiksmingiausias audinio minkštiklis. Džudi naudoja tik iš natūralaus pluošto audinių pasiūtus drabužius bei patalynę. Jos vyras savo sausai išvalytus drabužius į spintą kabina tik kelias savaites gerai išvėdintus ventiliuojamoje vietoje.

Žinoma, šių dienų pasaulyje sergantiesiems PJCh visiškai išvengti sąlyčio su negalavimus sukeliančiais chemikalais neįmanoma. Žurnale American Family Physician rašoma: „Dažnai pacientas, kenčiantis nuo PJCh, didžiausią bejėgiškumą patiria dėl izoliacijos ir užsisklendimo savyje, kai stengiasi išvengti chemikalų.“ Straipsnyje patariama, kad gydytojų prižiūrimi ligoniai turėtų dirbti ir bendrauti, laipsniškai plėsdami savo veiklą. Taip pat jie turėtų mokytis įveikti baimės priepuolius bei širdies virpesius atsipalaiduodami bei kontroliuodami kvėpavimą. Užuot visiškai pašalinus chemikalus iš pacientų aplinkos, yra tikslinga padėti jiems prie tokios aplinkos prisitaikyti.

Kitas svarbus terapijos veiksnys — geras nakties miegas. Deividas, sirgęs PJCh, o dabar beveik nebejaučiantis šios ligos simptomų, iš dalies savo pasveikimą aiškina tuo, kad miega kambaryje, kuriame palaikomas grynas oras. Ernestas su žmona Lorein, abu kenčiantys nuo PJCh, irgi sako, jog „gilus nakties miegas labai padeda susilpninti chemikalų poveikį, kurio per dieną neišvengsi“.

Žinoma, norint atgauti arba palaikyti gerą sveikatą, būtina gera mityba. Tai iš tiesų „viena svarbiausių profilaktinių sveikatos apsaugos priemonių“. Logiška, jog tam, kad kūnas kiek įmanoma atgautų sveikatą, jo sistemos turi veikti efektyviai. Čia gali padėti maisto papildai.

Sveikatą taiso ir mankšta. Be to, prakaituodamas kūnas per odą pašalina toksinus. Ne mažiau svarbu dvasinis nusiteikimas bei humoro jausmas, taip pat būti mylimam ir rodyti meilę kitiems. Todėl viena gydytoja visiems savo pacientams, kenčiantiems nuo PJCh, pataria „mylėti ir juoktis“. Taip, „linksma širdis — geras vaistas“ (Patarlių 17:22).

Tačiau meilinga, linksma draugija gali būti tikra nelaimė PJCh sergantiems žmonėms, kurie negali toleruoti kvepalų, valymo priemonių, dezodorantų bei kitų mūsų kasdienybėje dažniausiai pasitaikančių chemikalų. Tad kaip nuo PJCh kenčiantys žmonės prisitaiko prie šių aplinkybių? Taip pat svarbu, ką gali daryti kiti, kad padėtų tokiems žmonėms. Šiuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

^ pstr. 2 Žurnalas Atsibuskite! nėra medicininis ir šie straipsniai apie PJCh nėra skirti kuriai nors medikų nuomonei palaikyti. Juose paprasčiausiai pateikiama nauja informacija ir nurodoma, ką kai kurie gydytojai bei pacientai mano esant naudinga kovojant su šia liga. Atsibuskite! pripažįsta, kad gydytojai nėra vieningos nuomonės dėl padidėjusio jautrumo chemikalams priežasčių, ligos esmės arba daugybės ligoniams siūlomų gydymo būdų bei programų.

^ pstr. 12 Įprastas fermentų nepakankamumo pavyzdys — laktazės trūkumas. Žmonės, kuriems jos nepakanka, nevirškina laktozės, todėl išgėrę pieno sunegaluoja. Kitiems trūksta fermento, skaidančio tiraminą — chemikalą, kurio yra sūryje bei kituose maisto produktuose. Todėl užvalgius tokio maisto jiems gali prasidėti migreniniai galvos skausmai.

^ pstr. 20 Žmonės, manantys sergą PJCh, turėtų kreiptis į gerą specialistą, kad gautų profesionalią pagalbą. Pirmiau neatlikus tyrimų, daryti esminius, galbūt daug kainuojančius, gyvensenos pakeitimus būtų neišmintinga. Tyrimai gali parodyti, kad visai nedideli mitybos ar gyvensenos pakeitimai susilpnins ar net pašalins ligos simptomus.

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Ar jums reikia tiek chemikalų?

Kiekvienas turėtume stengtis, kad potencialiai nuodingų chemikalų aplink mus būtų kuo mažiau. Žinoma, ir tų, kuriuos laikome namuose. Knygoje Chemical Exposures rašoma: „Pasirodo, netolerancija chemikalams dažniausiai kyla dėl uždarų patalpų oro užterštumo. Jose tvyro nedidelės koncentracijos mišiniai iš šimtų įvairiausių lakių organinių cheminių junginių.“ *

Todėl pasvarstykite, ar iš tikrųjų jums reikia tiek chemikalų, kiek jų naudojate, ypač pesticidų bei gaminių, kuriuose esama lakių tirpiklių. Ar esate vietoje jų išbandęs ką nors nenuodingo? Jei vis dėlto tenka vartoti potencialiai pavojingus chemikalus, visuomet imkitės visų būtinų atsargumo priemonių. Be to, nepamirškite padėti chemikalų į saugią vietą, kur jų nepasiektų vaikai ir kur garuodami jie nepadarytų žalos. Prisiminkite, kad chemikalai gali garuoti net būdami hermetiškoje taroje.

Be to, reikia būti atsargiems su priemonėmis, kurias beriame arba tepame ant odos. Dauguma chemikalų, įskaitant kvepalus, per odą absorbuojami į kraujotaką. Juk viena iš priemonių, kurią naudojant tam tikri vaistai patenka į organizmą, yra pleistras. Todėl, kaip rašoma knygoje Tired or Toxic?, jei ant odos pateko nuodingų chemikalų, „reikia kuo skubiausiai juos nuplauti“.

Daugelis chemikalams jautrių žmonių jautrūs ir kvepalams. Maždaug devyniasdešimt penkis procentus kvepalų sudėtyje esančių cheminių medžiagų sudaro sintetiniai naftos junginiai. Be to, naudojamas acetonas, kamparas, benzaldehidas, etanolis bei daugelis kitų cheminių medžiagų. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos valdyba yra paskelbusi apie šių medžiagų pavojingumą sveikatai. Tą patį galima pasakyti apie chemikalus, esančius oro gaivikliuose. Kaip rašoma University of California at Berkeley Wellness Letter, mokslininkai aplinkosaugininkai oro gaiviklius „tyrinėja kaip patalpų orą teršiančias, o ne gerinančias priemones“, nes šie, užuot panaikinę blogus kvapus, juos tiktai užmaskuoja.

Knygoje Calculated Risks rašoma: „Vienas svarbiausių faktų toksikologijoje yra tai, kad kiekvienas chemikalas kai kuriomis sąlygomis yra toksiškas.“

[Išnaša]

^ pstr. 33 Kaip apsaugoti savo namus nuo daugelio potencialių toksinų, buvo aptariama žurnalo Atsibuskite! 1998 m. gruodžio 22 d. numeryje (rusų k.).