Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl tiesa buvo slepiama 50 metų?

Kodėl tiesa buvo slepiama 50 metų?

Kodėl tiesa buvo slepiama 50 metų?

Ramas yra maža salelė Vidinėse Hebridų salose, vakarinėje Škotijos pakrantėje. Maždaug prieš 70 metų jos savininkė leido botanikui Džonui Heslopui Harisonui, universiteto profesoriui, priklausiusiam prestižinei Britanijos Karališkajai draugijai, ištirti salos augmeniją.

Po kelių darbo metų Harisonas pranešė ten radęs daug retų augalų rūšių, kurios auga tik šimtus kilometrų į pietus. Harisonas buvo entuziastingai pasveikintas, šie atradimai labai pakėlė jo reputaciją. Tačiau augant jo aptiktų retų rūšių skaičiui, didėjo kitų botanikų skepticizmas.

1948 metais Džonas Reivenas, Kembridžo universiteto klasikinės literatūros dėstytojas ir aistringas botanikos mėgėjas, ėmėsi ištirti šį reikalą. Tačiau jo išvados nebuvo paskelbtos. Jos buvo nuslėptos, o atskleistos tik 1999 metais. Kodėl? Kadangi Reivenas įrodė, jog Harisonas yra apgavikas. Kaip pranešė žurnalas New Scientist, želdiniai buvo išauginti kitur ir slapčia atgabenti į Ramą.

Reivenas nusimanė apie augalų arealus, tad greitai šalia keleto Harisono „atradimų“ šaknų aptiko piktžolių, kurios buvo įprastos Anglijoje, tačiau retenybė Rame. Kiti augalai buvo užkrėsti vabzdžių, aptiktų tik keliose Didžiosios Britanijos vietose, kurių viena — Harisono sodas Anglijoje. Kiti įrodymai buvo gauti iš augalų šaknų, kuriose buvo kvarco dalelyčių, — natūralaus kvarco galima rasti tik už daugybės kilometrų nuo Ramo.

Tačiau tai dar ne viskas. Išaiškėjo, kad Harisono skelbtos žinios apie salos drugelius ir vabalus taip pat buvo išgalvotos. Žurnale The Sunday Telegraph Magazine sakoma, jog vienas Ramo gyventojas prasitarė: „Profesorius slaptai laikė ką nors atsargai — tai drugelį, tai augalą — kad atradimas būtų padarytas kasmet.“ Tačiau kodėl Harisono apgavystė nebuvo atskleista?

Tyrinėtojas Karlas Sabakas padarė išvadą, jog nesiimant veiksmų prieš Harisoną buvo parodytas gerumas norint apsaugoti jo šeimą, tačiau taip pat atsižvelgta į faktą, kad Harisonas buvo labai įtakingas, tad prieštarauti jam būtų buvę pavojinga. Sabakas taip pat pažymi, kad viešas demaskavimas „galėjo užtraukti blogą vardą visiems botanikos specialistams“.