Rašo mūsų skaitytojai

Mukoviscidozė. Ačiū jums už straipsnį „Gyvenimas su mukoviscidoze“ (1999 m. spalio 22 d., rusų k.). Nors man tik 17 metų ir aš neturiu rimtų sveikatos problemų, Džimio Garatziočio pasakojimas paliko man didelį įspūdį. Tai paskatino mane susimąstyti apie daugelį dalykų, pavyzdžiui, kaip svarbu vertinti tai, ką turi. Nepaisydamas kankinančios ligos, Džimis išlieka gerai nusiteikęs ir toliau parodo tvirtą tikėjimą Jehovos pažadais. Aš meldžiuosi, kad Džimis ir Diana nepritrūktų jėgų kovoti su jiems tenkančiais išbandymais.

E. Z., Rusija

Prietarai. Aš nesu Jehovos liudytoja, tačiau jau dvejus metus skaitau jūsų leidinius. Noriu padėkoti jums už seriją straipsnių „Ar tavo gyvenimą valdo lemtis?“ (1999 m. rugpjūčio 8 d.) ir „Prietarai. Kodėl jie pavojingi?“ (1999 m. spalio 22 d., rusų k.) Anksčiau aš tikėjau lemtimi ir prietarais, nes taip buvau mokoma nuo vaikystės. Bet dabar manau, jog jūs sakote tiesą apie tikrąją krikščionybę.

N. D., Prancūzija

Straipsniai apie prietarus užgavo mane. Aš esu dievobaiminga Romos katalikė, o viename jūsų straipsnyje keleivių persižegnojimas yra vadinamas prietaru. Katalikai taip daro melsdamiesi už saugią kelionę. Tai esminis mūsų tikėjimo priesakas ir vargu ar gali būti laikomas prietaru.

S. V., Jungtinės Valstijos

Negalima paneigti, kad daugelis žegnojasi ne iš pamaldumo. Vienas Australijos futbolininkas, paklaustas, kodėl jis persižegnojo žaidimo metu, atsakė: „Manau, kad tai yra tik toks prietaras.“ Nieko nuostabaus, kad šis ritualas turėjo prietaringą potekstę nuo pat pradžių. Enciklopedijoje „The Catholic Encyclopedia“ rašoma: „Nuo pat seniausiųjų laikų jis buvo naudojamas piktųjų dvasių išvarinėtojų ir burtininkų kaip ginklas prieš tamsybių dvasias“ (Red.).

Narkotikai. Noriu padėkoti jums už straipsnių seriją „Ar narkotikai užvaldo pasaulį?“ (1999 m. lapkričio 8 d.) Dėl draugų įtakos mano tėvas negali gyventi be narkotikų bei alkoholio. Namuose aš nerandu prieglobsčio, o tik girdžiu grasinimus. Vis dėlto aš niekuomet nenustosiu kviesti savo tėvų patirti Dievo garbinimo džiaugsmą.

M. L., Italija

Kartą per savaitę pas mus į mokyklą ateina policijos pareigūnas ir kalba apie tokius dalykus kaip narkotikai bei alkoholis. Aš nusprendžiau duoti jam straipsnius apie narkotikus. Jie paliko jam labai didelį įspūdį ir kai ką iš jų pareigūnas perskaitė visai klasei. Visa mano klasė turėjo naudos iš šių straipsnių!

K. D., Jungtinės Valstijos

Neįgalus vaikas. Rouzi Meidžor pasakojimas „Išbandymai išmokė mus pasitikėti Jehova“ (1999 m. lapkričio 22 d., rusų k.) palietė mano širdį. Mes gyvenome mieste, tačiau aš pastebėjau, jog tai blogai veikia mano vyresniąją dukrą. Taigi mes įsikūrėme kaime. Viskas ėjosi puikiai, bet paskui aš praradau darbą, kuriame per metus uždirbdavau 56000 JAV dolerių. Dabar esame kaime su trimis vaikais ir turime grąžinti paskolą. Jautėme didžiulę įtampą. Tačiau kai perskaičiau Rouzi Meidžor pasakojimą, mano ekonominė problema pasirodė tokia maža, kad net susigėdau. Aplink yra tiek daug žmonių, kuriems tikrai reikalinga Dievo pagalba! Gal galėčiau užsiprenumeruoti Sargybos bokštą ir Atsibuskite!?

M. F., Jungtinės Valstijos

Mes džiaugiamės galėdami patenkinti šį skaitytojos prašymą (Red.).