Stebime pasaulį

Sulaukė naujojo tūkstantmečio

„Gana aiškiai įrodyta, kad sunkiai sergantys žmonės yra pasiryžę laikytis iš paskutiniųjų, kad tik sulauktų reikšmingų įvykių, — sako Ričardas Suzmanas iš nacionalinio senėjimo instituto Betysdoje (Merilendo valstija, JAV). — Nėra atskleista, kokie procesai tai lemia, tačiau pats fenomenas yra neginčijamas faktas.“ Tikriausiai dėl pasiryžimo savo akimis pamatyti 2000-uosius pirmąją naujųjų metų savaitę mirė daugiau žmonių nei vidutiniškai, — praneša Londono laikraštis The Guardian. Tą savaitę Britanijoje mirė 65 procentais daugiau žmonių nei pirmąją 1999 metų savaitę; Niujorke šis skaičius buvo didesnis daugiau nei 50 procentų. Robertas Batleris, Tarptautinio ilgaamžiškumo centro direktorius, pasakė, jog panašūs duomenys yra pastebėti visame pasaulyje. Jis pridūrė: „Noras gyventi gali būti gana didelė jėga.“

Navigacija kompiuteriu

Kompiuterinės technologijos dėka laivams daugiau nebereikia krūvos jūrlapių, kad galėtų orientuotis jūroje, — pažymi Londono laikraštis The Daily Telegraph. 1999-ųjų lapkritį Tarptautinė jūrininkystės organizacija Vokietijos hidrografijos valdybos sutikimu pirmąsyk davė leidimą laivuose naudoti tik kompiuterizuotą navigacijos sistemą. Vietoj popierinio jūrlapio kompiuteris pateikia dvi elektronines versijas: nuskaitytą popierinio jūrlapio faksimilę ar skaitmeninį variantą, vadinamą vektorine diagrama. Pagrindinis elektroninio jūrlapio pranašumas yra tas, kad jis tiksliai nurodo laivo padėtį bet kuriuo momentu. O perkėlęs radaro grafinį vaizdą į kompiuterio ekraną, šturmanas gali dar geriau patikrinti pavojus jų kelyje. Vienas laivo kapitonas, su entuziazmu kalbėdamas apie naująjį patobulinimą, pasakė: „Tai palengvina mūsų darbą, ... taigi mes galime labiau sutelkti dėmesį į laivo valdymą, kurso pokyčius, kitus laivus ir, kuomet priartėjame prie uosto, į locmano veiksmus.“

Pradėta abejoti gyvybe kitose planetose

„Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau astronomų skelbė, kad visatoje tikriausiai gyvena kitos civilizacijos“, — rašoma The New York Times. „Šis tikėjimas nežemiškomis būtybėmis davė pagrindą ne tik daugybei knygų, filmų ir televizijos laidų..., bet ir ilgai mokslinei paieškai su didžiulėmis parabolinėmis antenomis, norint aptikti iš dangaus sklindančius silpnus radijo signalus, siunčiamus protingų nežemiškų būtybių.“ Tokios paieškos tikriausiai nebus sėkmingos, — sako du įžymūs mokslininkai: dr. Piteris D. Vordas ir dr. Donaldas Braunlis, knygos Rare Earth autoriai. Jie teigia, jog nauji atradimai astronomijos, paleontologijos bei geologijos srityse parodė, kad „Žemės sandara ir stabilumas yra nepaprastai retas reiškinys“ ir kitur sąlygos yra netinkamos sudėtingoms gyvybės formoms. „Mes pagaliau pasakėme tai, ką daugelis labai seniai manė — kad sudėtingos gyvybės formos yra bent jau retenybė“, — pasakė dr. Vordas. Dr. Braunlis priduria: „Žmonės mano, kad saulė yra tipiška žvaigždė. Tai netiesa. Beveik niekur kitur visatoje nėra gyvybei tinkamų sąlygų. Ji gali egzistuoti tik tokiame Edeno sode kaip Žemė.“

Biblija išversta į daugiau kalbų

„Biblija ir toliau lieka knyga, išversta į daugiausiai kalbų“, — pareiškė Meksiko miesto laikraštis Excelsior. Vokietijos Biblijos draugijos duomenimis, 1999 metais Biblija buvo išversta dar į 21 kalbą, tad dabar ją ar bent jos dalį galima skaityti 2233 kalbomis. „Visas Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas išverstas į 371 kalbą, — 5-iomis daugiau nei 1998.“ Iš kur tiek kalbų? „Didžiausia vertimų kalbų įvairovė yra Afrikoje — 627. Daug jų yra Azijoje — 553, Australijoje ir Ramiojo vandenyno salose — 396, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros salose — 384, Europoje — 197 bei Jungtinėse Valstijose — 73“, — sakoma laikraštyje. Vis dėlto „Biblija nėra išversta net į pusę visų žemėje vartojamų kalbų“. Kodėl? Kadangi tomis likusiomis kalbomis kalba palyginus nedaug žmonių, ir išversti Bibliją į tokias kalbas yra tikrai nelengva užduotis. Be to, daugelis žmonių moka dvi kalbas, ir jeigu Biblija nėra išversta į vieną iš jų, jie gali skaityti kita.

Nuskandinti ginklai

Pastaruoju metu Italijos žvejams į tinklus patenka tai, ko jie  visiškai nepageidauja — cheminiai ginklai. Pasak Valerijo Kalsolajo, kuris yra atsakingas Italijos aplinkosaugos ministerijos sekretoriui, „nuo 1946 metų iki aštuntojo dešimtmečio..., norint atsikratyti pasenusių ginklų, buvo įprasta skandinti juos jūroje“. Yra paskaičiuota, kad ant Adrijos jūros dugno rytinėje Italijos pakrantėje guli apie 20000 bombų. Iki 1997 metų 5 Italijos žvejai mirė ir 236 buvo paguldyti į ligoninę, apsinuodiję kenksmingais chemikalais, ištekėjusiais iš surūdijusių ginklų, kuriuos jie ištraukė savo tinklais. Šią problemą dar labiau padidino tai, jog karo lėktuvai išmetė nenustatytą skaičių bombų į tuos pačius vandenis Balkanų konflikto metu, ir kai kurios iš jų jau buvo „pagautos“ žvejų tinklais. Toks pavojus slypi ne tik Italijos vandenyse. Nustatyta, kad 100000 tonų cheminių ginklų guli Baltijos jūros dugne, o tokių ginklų skandinimo vietovių yra aptikta ir Japonijos, Jungtinių Valstijų bei Didžiosios Britanijos pakrantėse.

Išpūsti duomenys

„Netikėkite viskuo, ką skaitote laikraščiuose“, — sakoma žurnale The Economist. Žurnalistai „nėra labai tikslūs“. Tai dažniausiai pastebima, kuomet yra pateikiama statistika, ypač pranešimuose apie nelaimes. Kodėl? „Karo sumaištyje arba ištikus katastrofai taikiu laikotarpiu, be abejo, nėra įmanoma žinoti tiksliai, kiek žmonių žuvo ar buvo sužeista“, — sakoma straipsnyje. Kad patenkintų žmonių smalsumą, žurnalistai pateikia apytikrius duomenis, dažniausiai kuo didesnius ir tik „retkarčiais sumažina anksčiau pateiktą skaičių laikui bėgant“. Kam tai daroma? „Žurnalistai nori iškelti savo straipsnius, redaktoriai — parduoti laikraščius, o korespondentai — paremti savo agentūras. Netgi vyriausybės pareigūnai gali tokiu būdu siekti užuojautos.“ Žurnalas perspėja, kad skaitytojai „saugotųsi apgaulingo tikslumo, akivaizdaus išpūtimo ir žurnalistų pomėgio viską vertinti perdėtai“. Ten priduriama: „Kad ir kokia apskritai būtų spaudos įtaka, kai tik kalbama apie žudynes, plunksna tampa iš tiesų galingesnė už kardą.“

Atsargiai su naminiais gyvūnais

Kaip rašoma prancūzų dienraštyje Le Monde, 52 procentai Prancūzijos gyventojų laiko naminius gyvūnus. Tačiau neseniai grupės veterinarų iš Lyginamosios gyvūnų imunologijos instituto padaryti tyrimai Mezon Alfore (Prancūzija) parodė, kad grybelių ir parazitų nešiotojai — 8,4 milijono Prancūzijos kačių ir 7,9 milijono šunų — yra kalti dėl įvairių jų augintojų ligų. Nuo jų užsikrečiama trichofilija, askaridėmis, niežais, leišmanioze ir toksoplazmoze. Pastaroji nėščiai moteriai gali sukelti persileidimą ar nenormalų embriono vystymąsi. Pranešime dar kalbama apie daugelį alerginių reakcijų, sukeliamų naminių gyvūnėlių, taip pat infekcinių ligų, kuriomis susergama įkandus šuniui, — kiekvienais metais Prancūzijoje tokių atvejų skaičius siekia apie 100000.

Burnos ekosistema

„Stenfordo universiteto mokslininkai atrado 37 naujus ir unikalius organizmus vienoje iš įvairiausių ekosistemų žemėje — žmogaus burnoje“, — praneša The Toronto Star. Naujausiais duomenimis, burnos ertmėje yra daugiau kaip 500 bakterijų rūšių, taigi „įvairovė tokia didelė, kad gali varžytis su drėgnaisiais tropikų miškais, pasižyminčiais didžiausia biologine įvairove“. Ar tos bakterijos žalingos? Atradęs naujus organizmus burnos gleivinėje, mikrobiologas dr. Deividas Relmanas pasakė: „Tokia įvairovė mums nekelia nerimo, kadangi jie užtikrina biologinį stabilumą ir apsaugą.“ Laikraštyje priduriama, jog dauguma bakterijų rūšių „yra tam, kad padėtų, teiktų apsaugą ir palengvintų virškinimą“. Tik keletas jų sukelia problemas, tokias kaip dantų ėduonis, dantenų ligos ir blogas burnos kvapas.

Daugėja karų

1999-aisiais „karų skaičius išaugo“, — praneša Vokietijos laikraštis Siegener Zeitung. Hamburgo universiteto tyrimų grupė, tirianti karų priežastis, suskaičiavo, jog 1999-aisiais metais vyko 35 ginkluoti konfliktai — 3 daugiau nei prieš metus. Iš jų 14 vyko Afrikoje, 12 — Azijoje, vienas — Europoje, o kiti — Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje. Kol kas nenusimato, jog karai liausis, — sako tyrimų grupė. Be to „šiemet aštuoni karai kilo pirmąsyk, tarp jų — žiaurūs susidūrimai Čečėnijoje, Nepale, Kirgizijoje ir Nigerijoje“. Viena priežastis yra ta, kad kai kurie konfliktai gali ilgą laiką nepastebimai bręsti, iki virsta ginkluotu susidūrimu ar tikru karu.