Ar įžvelgiate daugiau, nei gali jūsų akis?

STAIGIAME kelio vingyje vairuotojas negali matyti iš priekio artėjančių transporto priemonių. Tačiau ties tokiu posūkiu įrengti veidrodžiai padeda jas pastebėti ir išvengti nelaimių. Žmonės negali matyti ir nematomo Kūrėjo. Ar jie gali sužinoti, kad Jis iš tikrųjų yra?

Vienas pirmojo amžiaus rašytojas paminėjo, kaip galime įžvelgti tai, ko neįmanoma matyti. Jis pasakė: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami“ (Romiečiams 1:20).

Pagalvokite. Ar dalykai, kuriuos matome aplinkui, — tokie, kokių žmogus negali sukurti, — neliudija apie protą? ‛Savo išmanymo akimis’ žiūrėdamas į juos, ar nesuvokiate esant asmenį, aukštesnį už žmogų? Apsvarstykime keletą pavyzdžių (Efeziečiams 1:18, Šventas Raštas, išleistas Londone 1949 m.).

Ką mums byloja kūrinija

Žavėdamasis švytinčiu žvaigždėmis nusėtu dangumi nemėnesėtą naktį, ar kartais nepagalvojate, jog turi būti Didis Kūrėjas? „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą“, — sušuko senovėje vienas stebėtojas. „Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai, — mąstė jis, — kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Psalmyno 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]; 19:2 [19:1, Brb]).

 Negalime nesižavėti gamtos kūriniais — jie tokie nuostabūs, kokių žmogus negali sukurti. Vienas gerai žinomas poetas sako: „Medį sukurti gali tik Dievas.“ Tačiau dar nuostabesnis kūrinys yra kūdikis, atsirandantis pasaulyje be tėvų kūrybinio vadovavimo. Kai tėvo sperma susijungia su motinos kiaušinėliu, naujosios ląstelės DNR tuoj pat sudaromas planas formuotis kūdikiui. Sakoma, kad DNR informacija, „jeigu būtų surašyta, užimtų tūkstantį knygų po 600 puslapių“.

Bet tai tik pradžia. Pradinė ląstelė dalijasi ir susidaro dvi, paskui keturios, aštuonios ir taip toliau. Maždaug po 270 dienų pasaulį išvysta kūdikis, sudėtas iš tūkstančių milijonų daugiau kaip 200 rūšių gyvų ląstelių. Pamąstykite: pradinėje ląstelėje buvo informacija susidaryti visoms ląstelių rūšims ir atsirasti joms kaip tik reikiamu laiku! Ar tai nepaskatina jūsų šlovinti Kūrėją? Štai kokį gyrių išreiškia psalmininkas: „Tu sukūrei mano inkstus, surezgei [„laikei paslėptą“, išnaša] mane mano motinos įsčiose. Aš dėkoju tau, kad esu taip nuostabiai, baimę keliančiai, sukurtas!“ (Psalmyno 139:13-16, A. Jurėno vertimas, 1972)

Tie, kurie tyrinėja šiuos „stebuklus“, pajunta pagarbią baimę. Dr. Dž. Hatonas, buvęs Čikagos ir Ilinojaus valstijos medicinos draugijų prezidentas, pasakė, kad jį labai stebina ląstelės „magiški sugebėjimai perduoti naujoms ląstelėms norimą informaciją. Išties nuostabu, kad mūsų tyrinėtojai geba ištirti tokius dalykus. Bet šį fenomeną turėjo suplanuoti tam tikras Dieviškas Protas“.

Dr. Hatonas tęsė: „Tyrinėdamas vidaus sekrecijos liaukas ir jų funkcijų sutrikimus, aš, endokrinologas, dar labiau įsitikinau, kad tik Dieviškoji Jėga nulėmė šių svarbių organų nepaprastą sudėtingumą bei veiklą.“ Jis užbaigė: „Šie stebuklai man yra svari priežastis tikėti, kad kažkokia visagalė ir visažinė jėga suplanavo šią visatą, ją išjudino ir kontroliuoja.“

Pasakęs tai, Hatonas paklausė: „Ar tai yra Dievas asmuo, be kurio valios nekrinta žemėn nė vienas žvirblis?“ Ir atsakė: „Nemanau. Ir netikiu, kad Jam nors kiek rūpėtų mano menki užmojai ir darbai.“

Kodėl daugelis pripažįsta kūrinijos „stebukluose“ matantys protą, tačiau abejoja Dievo asmens, kuris rūpinasi žmonija, buvimu?

Ar Dievas iš tikrųjų rūpinasi mumis?

Daugelio manymu, jeigu Dievas būtų, jis neleistų žmonėms taip kentėti. Ne vienas klausia: „Kur buvo Dievas, kai man jo reikėjo?“ Vienas asmuo, pergyvenęs milijonų žudynes, kurias nacistai vykdė per Antrąjį pasaulinį karą, jautė tokią širdgėlą dėl regėtų kančių, jog pasakė: „Jeigu jūs galėtumėte lyžtelėti mano širdį, nusinuodytumėte.“

Tai dilema daugeliui. Kaip pasakė anksčiau paminėtas senovės stebėtojas, Kūrėją aiškiai suvokiame tyrinėdami nuostabią aplinkinio pasaulio tvarką bei sandarą. Vis dėlto, jeigu Jis yra Dievas, kuriam mes rūpime, kaip Jis gali leisti taip baisiai kentėti? Jeigu norime suvokti, kas yra Dievas ir kaip reikia jį garbinti, turime gauti įtikinamą atsakymą į tą svarbų klausimą. Kur jį rasti?

Siūlome jums įsigyti brošiūrą Ar Dievas iš tikrųjų rūpinasi mumis? 32-ajame šio žurnalo puslapyje nurodyta, kaip ją užsisakyti. Tikime, kad atidžiai išnagrinėję skyrius „Kodėl Dievas leido, kad egzistuotų kančios“ ir „Kokios buvo maišto pasekmės?“ rasite įtikinamus atsakymus.

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Ar šie kūriniai jums neįrodo, kad yra Kūrėjas?