Penkiasdešimt metų tapau ant porceliano

PAPASAKOJO ALFREDAS LIPERTAS

MAMA norėjo, kad būčiau dailidė. Tačiau mokytojas skatino ją įdarbinti mane porceliano rankdarbių gamykloje, kuri buvo netoli mūsų namų Meisene (Vokietija). Kodėl jis taip atkakliai įkalbinėjo? Jo įžvalgi akis pastebėjo, kad buvau gabus piešti. Aš myliu savo mamą, bet džiaugiuosi, kad mokytojui pavyko ją įtikinti. Taigi, kai man buvo 14 metų, pradėjau mokytis tapyti ant vieno gražiausių pasaulyje rankų darbo porceliano.

Porcelianas Meisene gaminamas jau beveik 300 metų. Šis pirmasis Europoje kietojo porceliano fabrikas buvo įkurtas 1710 metais. Maždaug po 30 metų fabrikas įsteigė mokyklą, kad jaunuoliai galėtų mokytis porceliano tapymo meno. Šioje vis dar veikiančioje mokykloje, kuri priklauso Meiseno porceliano gamyklai, aš užtepiau ant porceliano pirmuosius nedrąsius potėpius.

Mokykloje išmokau pasidaryti gerą eskizą ir tapyti gėles, medžius, gyvūnus bei paukščius. Tos pamokos padėjo pagrindą mano vėlesniam darbui.

Prieš ar po glazūravimo?

Porcelianas yra peršviečiama keraminė medžiaga, ant kurios galima piešti dviem pagrindiniais būdais. Tapyti galima prieš padengiant dirbinį glazūra. Neglazūruotas porcelianas yra akytas ir sugeria dažus, taigi tapyti ant jo reikia labai atidžiai, nes dažniausiai neįmanoma pataisyti klaidų. Galima tapyti ir ant glazūruoto porceliano. Šitoks gėlių tapymas tapo mano specialybe. Aš ne tik tapau, bet ir kuriu paveikslėlius kiekvienam porceliano gaminiui. Taigi tapytojas, išmokęs susikaupti ir nesiblaškyti, pasitelkęs savo vaizduotę gali sukurti kažką gražaus.

Keletą metų tapęs gėles, galiausiai ėmiausi pačio sudėtingiausio darbo — tapyti gyvūnų paveikslėlius. Tuomet atsipirko mano žvėrelių ir paukščių piešimo pamokos.

 Sunku, bet labai įdomu

Žvėrelių, žuvyčių ir paukščiukų tapymas yra jaudinantis darbas, nes kiekvienas gyvūnėlis turi atrodyti gyvas, visai ne taip kaip nejudanti gėlė ar medis. Menininkas, piešiantis žvėrelius ir paukščiukus, turi nors kiek išmanyti jų anatomiją bei elgseną. Man tai svarbu, nes daugelyje mano piešiamų scenų vaizduojamos gyvūnų gaudynės, pavyzdžiui, elnių su plačiai išsišakojusiais ragais.

Kuomet apie gyvūnus nori sužinoti daugiau, geriausia pačiam juos stebėti. Prieš keletą metų sumaniau nupiešti žuvų paveikslėlių seriją, tad parsinešiau namo akvariumą ir įveisiau jame įvairiausių žuvelių. Kartu su žmona atsisėsdavome ir valandų valandas stebėdavome kiekvienos žuvytės judesius bei įpročius. Tapyti jas pradėjau tik tuomet, kai su jomis susipažinau.

Koks yra geras tapytojas?

Draugai manęs kartais klausia, ko reikia, norint tapti geru porceliano tapytoju. Be abejo, reikia turėti menininko gabumų, gerą akį ir miklią ranką. Tačiau reikia dar kai ko. Kad būtų geras menininkas, asmuo turi turėti deramą požiūrį į save, savo darbą ir kitus žmones. Geras tapytojas yra amatininkas, kuris įdeda daug darbo, kad pagerintų savo įgūdžius. Jis supranta, kad jei nenaudos savo įgūdžių, — praras juos. Jis niekuomet nenustoja mokytis, nes klauso, ką sako kiti, ir priima jų patarimą.

Svarbu ir dar kai kas. Patyręs menininkas atsižvelgia į pirkėjo norus. Žmonės, perkantys rankų darbo porcelianą, nori įsigyti ne kasdienišką daiktą, kurį kiek panaudoję išmestų ir pakeistų kitu. Pirkėjas nori meniško kūrinio, turinčio kultūrinę vertę — kažko, kas trauktų akį, glostytų širdį ir praturtintų gyvenimą. O menininkas mielai tenkina šiuos troškimus.

Tapydamas įtikėjau Dievą

Tapymas paskatino mane atidžiau pažvelgti į Bibliją ir išsiugdyti tvirtą tikėjimą Dievu. Kaip? Kartais aš dirbu su paukščių žinovais — piešiu eskizus ir tapau iliustracijas jų ruošiamoms knygoms. Kuomet pradėjau daryti tokias iliustracijas, dar tikėjau evoliucija. Tačiau artimai bendraudami su kai kuriais autoriais imdavome kalbėtis apie gyvybės atsiradimą. Ir šie pokalbiai pakeitė mano požiūrį.

Mane paveikė tai, jog nors visi žinovai tikėjo evoliucija, kiekvienas turėjo savo teoriją, dažnai prieštaraujančią kitų specialistų nuomonėms. Aš pamačiau, kad nėra vieningos evoliucijos teorijos. Taigi padariau išvadą, kad jei ekspertai negali vieningai paaiškinti evoliucijos, kaip galėtų kas nors kitas? Taip žlugo mano tikėjimas evoliucija. Vienintelė alternatyva evoliucijos teorijai yra tai, jog gyvybė žemėje buvo sukurta. Štai taip aš pradėjau tikėti Kūrėju.

Aš jaučiu didelį malonumą ir pasitenkinimą, kai žmonės mėgaujasi mano darbu. Niekuomet neprarasiu meilės tapybai ir porcelianui.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Nuotraukos 16 ir 17 puslapiuose: Mit freundlicher Genehmigung der Staatlichen Porzellan-Manufaktur Meissen GmbH