Rašo mūsų skaitytojai

Dvidešimtas amžius. Koks nuostabus 1999 m. gruodžio 8 d. numeris! Man jis buvo nepaprastai naudingas, ypač straipsnių serija „XX amžius — kritiški permainų laikai“. Tai labai informatyvūs ir konkretūs straipsniai. Jie sužadino man širdyje troškimą šiomis paskutinėmis dienomis būti dvasiškai budresnei.

M. V., Filipinai

Žmonių grobimas. Kokių puikių minčių buvo straipsnių serijoje „Kodėl žmonių grobimas tapo pasauline problema?“! (1999 m. gruodžio 22 d., rusų k.) Šie straipsniai pasirodė tada, kai visas pasaulis atidžiai sekė įvykius, susijusius su Indijos oro linijų lėktuvo pagrobimu gruodžio 24-ąją. Norėčiau, kad valdžios pareigūnai perskaitytų ir pritaikytų jūsų straipsniuose duotus patarimus, kaip įveikti žmonių grobimo problemą!

A. S., Indija

Ištiktas komos. Ačiū jums už Mičiko Ogavos pasakojimą („Viltis padėjo mums atlaikyti išbandymus“, 1999 m. gruodžio 22 d., rusų k.). Jos vyras pateko į avariją, kai aš buvau vos penkių dienų. Mintis, kad jis išbuvo be sąmonės beveik visą mano gyvenimą, sukrečia! Augindama du savo berniukus ir ištverdama šias sunkias aplinkybes, ji iš tikrųjų patyrė Jehovos pagalbą.

L. N., Jungtinės Valstijos

Tas straipsnis mane labai sukrėtė. Gyvenu viena. Neseniai sužinojau, jog sergu vėžiu. Perskaičiusi straipsnį norėjau apkabinti Mičiko ir padėkoti jai už ištikimybę Jehovai išmėginimuose. Aš pati iš pradžių troškau, kad įvyktų stebuklas. Tačiau dabar, kaip ir Mičiko, tiktai noriu, kad viskam būtų Jehovos valia.

M. S., Jungtinės Valstijos

Gydymas be kraujo perpylimo. Straipsnių serija „Gydymas ir operavimas be kraujo perpylimo. Poreikis didėja“ (2000 m. sausio 8 d.) buvo paremtas pažangiais moksliniais tyrimais. Lankau slaugos specialisčių mokyklą, todėl daviau šį žurnalą vienai savo mokslo draugei bei vienai mokytojai. Pirmiau jos abi buvo nusistačiusios prieš Jehovos liudytojus, tačiau dabar mielai paėmė šiuos straipsnius bei kitą informaciją apie Jehovos liudytojus.

R. P., Šveicarija

1998-aisiais du mano vaikai pateko į automobilio avariją. Sūnui sutraiškė koją. Jis keletą kartų pareiškė, kad nenori priimti kraujo! Bet ligoninė nebuvo linkusi operuoti be kraujo perpylimo. Sūnų pervežė į kitą ligoninę, tačiau medikai nenorėjo operuoti, kol hematokritas neparodys 35 vienetų. (Tada jis rodė 8,1.) Jie nusprendė nesikišti, tarsi norėdami pažiūrėti, ar jis numirs. Tačiau kai galiausiai ėmėsi gydyti be kraujo perpylimo, — pakėlė aukščiau jo koją, paskyrė eritropoetino ir panašiai, — prietaisas rodė jau 35,8 vieneto! Operacija pavyko, bet delsimas gydyti padarė jam nepataisomą žalą. Noriu, kad iš kiekvieno gydytojo, chirurgo, anesteziologo būtų reikalaujama perskaityti šiuos straipsnius.

L. L., Jungtinės Valstijos

Gera žinoti, kad daug gydytojų bendradarbiauja su Jehovos liudytojais. Rengiuosi tuoj pat nunešti šį žurnalą savo gydytojui. Žinau, jis tai įvertins.

U. M., Jungtinės Valstijos

Straipsnis pasirodė kaip tik tuo metu, kai man buvo paskirta operacija. Kai dėl smarkaus nukraujavimo mano hemogramos rodikliai pablogėjo, aš pasinaudojau šiuo žurnalu paaiškinti ligoninės personalui bei savo šeimai, kodėl nepriimsiu kraujo. Ačiū Jehovai, aš visiškai pasveikau.

K. B., Jungtinės Valstijos