Kaip apsisaugoti nuo mirtino „bučinio“
Kaip apsisaugoti nuo mirtino „bučinio“
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO BRAZILIJOJE
Jis prisiartina nakties gūdumoje, kai esi stipriai įmigęs, ir tavęs nežadina. Tiesą sakant, nuo jo žudikiško „bučinio“ tu net nekrusteli
ŠIS naktinis įsibrovėlis — tai Pietų Amerikoje besiveisiantis vabalas kirpėjas (Triatoma megista), dar vadinamas bučiuojančiąja blake. Kol jis „bučiuoja“ — lėtai siurbia tavo kraują, — gali praeiti 15 minučių. Pats „bučinys“ tau nepakenks, tačiau išmatose, paliktose ant tavo odos, gali būti mikroorganizmų, vadinamų tripanosomomis (Trypanosoma cruzi). Jei per akis, burną ar atvirą žaizdą šie parazitai patenka į žmogaus organizmą, jie gali sukelti amerikinę tripanosomozę, labiau žinomą kaip Šagaso liga.
Ryškiausias ūmios Šagaso ligos stadijos simptomas yra akių užtinimas. Paskiau gali pasireikšti nuovargis, karščiavimas, netenkama apetito arba pradedama viduriuoti. Paprastai po mėnesio ar dviejų šie požymiai pranyksta net ir negydant. Tačiau blogiausia dar prieš akis. Praėjus 10—20 metų po užkrėtimo, nukentėjusiajam gali pasireikšti širdies pažeidimai: ritmo sutrikimai ar net paralyžius. *
Apytikriai paskaičiuota, jog Šagaso liga yra užsikrėtę 18 milijonų, o kasmet nuo jos miršta maždaug 50000 žmonių. Ne kiekviena auka užsikrečia tiesiogiai nuo blakių. Kai kas, pavyzdžiui, krūtimi maitinami kūdikiai, suserga nuo apsikrėtusios motinos. Nėščia moteris gali perduoti ligą net savo dar negimusiam kūdikiui arba užkrėsti jį per gimdymą. Liga užsikrečiama ir per perpilamą kraują arba valgant nevirtą, tripanosomomis apkrėstą maistą. *
Kas daroma Šagaso ligai įveikti? Vabalai kirpėjai veiksmingai naikinami insekticidais. Tačiau purkšti jais namus nemalonu, juo labiau, kad tai reikėtų daryti kas pusmetį. Rio de Žaneiro federalinis universitetas pasiūlė alternatyvą — dažus su insekticidais. Jie buvo išbandyti 4800 namų. Koks rezultatas? Po dvejų metų 80-yje procentų šių namų blakės vis dar nepasirodė! Taip pat tyrinėtojai atrado, jog braziliškojo cinamonmedžio (Azadirachta indica) lapuose esama netoksiškos mikroorganizmų skaidomos medžiagos — azadirachtino, kuris ne tik gydo užsikrėtusius vabalus, bet ir apsaugo nuo užkrato sveikuosius.
Pagalba užsikrėtusiesiems
Ar yra kokia nors viltis milijonams žmonių, užsikrėtusių Šagaso liga? Taip. Tarptautinė mokslininkų grupė bando atskleisti 10000 tripanosomos genų paslaptis. Tai gali padėti sukurti diagnozavimo testus, vakcinas bei veiksmingesnius vaistus.
1997-ųjų liepą mokslininkai kosminiu keltu Columbia pasiuntė vieną iš pagrindinių tripanosomos baltymų į kosmosą už žemės atmosferos ribų. Jų tikslas — ištirti šio baltymo sandarą nesvarumo sąlygomis. Tai svarbus žingsnis kuriant tripanosomos struktūrą atitinkančius vaistus. Svarbu ieškoti naujų vaistų, nes šiuo metu paskutinėse ligos stadijose jokie vaistai nėra veiksmingi. *
Pripažindama anksti pradėto gydymo naudą, brazilų biologė Konstansa Britu sukūrė polimerazės grandininės reakcijos testą, kuriuo diagnozę galima nustatyti per dvi dienas. Tačiau, nelaimei, daugelis ankstyvoje ligos stadijoje net neįtaria sergą.
Svarbiausia — apsauga
Pabaigoje aptarkime, kokių atsargumo priemonių galėtum imtis būdamas regione, kuriame veisiasi vabalai kirpėjai?
▪ Jei miegi drėbtiniame ar nendrėmis dengtame namelyje, naudok apsauginį lovos tinklelį.
▪ Naudok insekticidus. Jie sumažina riziką būti užkrėstam.
▪ Užtaisyk sienų plyšius bei įtrūkimus, nes tai gali būti vietos, kuriose veisiasi vabalai kirpėjai.
▪ Namuose palaikyk švarą; nepamiršk išvalyti dulkes už paveikslų bei baldų.
▪ Retkarčiais išvėdink čiužinius bei antklodes saulėkaitoje.
▪ Prisimink, kad ligą gali platinti tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai.
▪ Jei radęs vabzdį įtari, jog tai kirpėjas, pristatyk jį ištirti į artimiausią sveikatos centrą.
[Išnašos]
^ pstr. 5 Simptomai įvairūs ir kai kurie iš jų būdingi ne tik Šagaso ligai. Taigi čia jie pateikti tiktai dėl bendro supratimo, o ne diagnozei nustatyti. Kai kurie žmonės, kol liga nepereina į lėtinę formą, nejaučia jokių simptomų.
^ pstr. 6 JAV ligų profilaktikos centrų duomenimis, kai kuriose šalyse donorų kraujas dėl Šagaso ligos tikrinamas ne visada.
^ pstr. 10 Gydyti nuo tripanosomos vartojamas nifurtimoksas (nitrofuranas), tačiau jis dažnai turi stiprų pašalinį poveikį.
[Rėmelis 13 puslapyje]
Kaip buvo atrasta Šagaso liga
1909 metais brazilų gydytojas Karlosas Šagasas darbavosi Minas Žerajo valstijoje (Brazilija), kur maliarija stabdė geležinkelio tiesimo darbus. Jis pastebėjo, kad daugelio pacientų simptomai nepanašūs į jokios žinomos ligos. Be to, gydytojas atkreipė dėmesį, kad to regiono namai apnikti krauju mintančių vabalų, vadinamų kirpėjais. Tyrinėdamas jų žarnyno turinį, Šagasas atrado nežinomą pirmuonį ir savo draugo mokslininko Osvaldo Kruzo garbei pavadino jį Trypanosoma cruzi. Dėl Karloso Šagaso atliktų išsamių tyrimų atrastoji liga buvo deramai pavadinta jo vardu.
[Iliustracija 12, 13 puslapiuose]
Vabalai kirpėjai dažnai apninka kaimo namus
[Šaltinio nuoroda]
Nuotraukos: PAHO/WHO/P. ALMASY