Luji Brailis. Tamsos belaisviai išvysta šviesą

AR TU vertini sugebėjimą skaityti ir rašyti? Kai kas to nevertina, tačiau skaitymas ir rašymas yra pats mokymosi pagrindas. Jeigu negalėtum perskaityti užrašyto teksto, kelias į didžiulį žinių lobyną būtų užkirstas.

Šimtus metų aklieji negalėjo skaityti jokio rašto. Tačiau XIX amžiuje vienas uolus jaunuolis, susirūpinęs dėl šios bėdos, ėmėsi kurti informacijos perdavimo būdą, suteikusį naujų galimybių jam pačiam ir milijonams kitų žmonių.

Tragedija pagimdo viltį

Luji Brailis gimė 1809 metais Prancūzijoje, Kuvre kaimelyje apie 40 kilometrų nuo Paryžiaus. Jo tėvas Simonas Renė Brailis pragyvenimui uždirbdavo darydamas pakinktus. Tikriausiai mažasis Luji dažnai žaisdavo tėvo dirbtuvėse. Tačiau vieną sykį įvyko šiurpi nelaimė. Pagriebęs smailų įrankį, tikriausiai ylą, Luji netyčiomis smeigė ją sau į akį. Žala buvo nepataisoma. Negana to, infekcija netrukus metėsi ir į kitą akį. Vos trejų metukų Luji tapo visiškai aklas.

Stengdamiesi padaryti geriausia, ką gali, berniuko tėvai ir parapijos kunigas Žakas Paluji pasirūpino, kad Luji galėtų dalyvauti pamokose vietinėje mokykloje. Klausydamasis jis pasisėmė daug žinių. Keletą metų Luji netgi buvo klasės pirmūnas! Tačiau naudojantis metodais, skirtais turintiems regėjimą, galimybės mokytis buvo ribotos. Taigi 1819 metais Luji pradėjo studijuoti Karališkajame aklų jaunuolių institute.

Instituto įkūrėjas, Valantanas Aui, vienas iš pirmųjų sudarė programą padėti akliesiems skaityti. Jis troško pakeisti paplitusį požiūrį, kad akliesiems yra užkirstas kelias įgyti išsilavinimą. Iš pradžių Aui bandė įspausti dideles iškilias raides ant storo popieriaus. Nors pradžia buvo kukli, šios pastangos pasėjo sėklas, kurios vėliau išleido šaknis.

Brailis išmoko skaityti iš negausios Aui bibliotekos knygų, parašytų didelėmis iškilomis raidėmis. Vis dėlto jis suprato, kad šis mokymosi būdas lėtas ir nepraktiškas. Be to, raidės buvo sukurtos akims — ne pirštams. Laimei, dar vienas žmogus, supratęs tuos trūkumus, netrukus ėmėsi šios veiklos.

Sumanymas kyla netikėtai

1821 metais, kuomet Luji Brailis buvo tik 12 metų, institute apsilankė Čarlsas Barbjė, į atsargą išėjęs prancūzų artilerijos kapitonas. Ten jis pristatė informacijos perdavimo būdą, pavadintą naktiniais rašmenimis, o vėliau — sonografija. Naktiniai rašmenys buvo sukurti naudoti karo lauke. Naudojantis šiuo metodu, informacija buvo nuskaitoma liečiant iškilus taškelius, išdėstytus stulpeliais (šešių taškelių aukščio, dviejų pločio). Ši žodžių fonetinės išraiškos kodavimo sistema mokykloje įžiebė naują viltį. Brailis entuziastingai pritaikė šį naują būdą ir netgi patobulino jį. Tačiau kad sistema būtų išties praktiška, Luji turėjo toliau ištvermingai dirbti. Dienoraštyje jis rašė: „Jeigu akys negali papasakoti man  apie žmones ir įvykius, idėjas ir doktrinas, turiu surasti kitą būdą.“

Taigi keletą metų Brailis atkakliai dirbo, kad kodas būtų kuo paprastesnis. Galiausiai jis sukūrė tobulesnį ir paprastesnį būdą, kurio pagrindą sudaro tik trijų taškelių aukščio ir dviejų taškelių pločio kodas. 1824 metais 15-metis Luji Brailis užbaigė sudarinėti šešių taškų kodavimo sistemą. Netrukus Brailis pradėjo dėstyti institute, o 1829 metais paskelbė apie savo unikalų informacijos perdavimo metodą, šiandien vadinamą jo vardu. Išskyrus keletą pataisymų, Brailio raštas liko nepakitęs iki pat šių dienų.

Kaip Brailio raštas paplito visame pasaulyje

XIX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje pasirodė knyga apie Brailio iškilų taškų kodą, tačiau jis nebuvo iškart plačiai priimtas. Netgi institute naujasis raštas oficialiai buvo įdiegtas tik 1854-aisiais — praėjus dvejiems metams po Luji mirties. Vis dėlto šis pranašus būdas galiausiai buvo plačiai pripažintas.

Keletas organizacijų spausdina leidinius Brailio raštu. Sargybos bokšto bendrija tokią literatūrą anglų kalba pradėjo leisti 1912 metais, kuomet Brailio raštas dar nebuvo galutinai pritaikytas šiai kalbai. Šiandien Bendrija, naudodamasi pažangia Brailio rašto spaudos technika, kasmet išspausdina milijonus puslapių aštuoniomis kalbomis ir platina juos daugiau kaip 70-yje šalių. Pastaruoju metu Bendrija padvigubino leidybos pajėgumus, kad patenkintų vis didėjantį biblinės literatūros Brailio raštu poreikį.

Šiandieną paprastu, patogiu Brailio raštu gali skaityti milijonai regėjimo netekusių žmonių — visa tai pasiaukojusio berniuko, gyvenusio beveik prieš 200 metų, pastangų dėka.

[Rėmelis/iliustracijos 15 puslapyje]

KAIP SKAITYTI BRAILIO RAŠTĄ

Brailio raštas yra skaitomas iš kairės į dešinę viena ar abiem rankom. Iš viso yra 63 galimi taškų išdėstymo variantai. Taigi visos raidės ir skyrybos ženklai daugumoje raidynų gali būti pažymėti specialiais taškų deriniais. Kai kuriose kalbose yra vartojama sutraukta Brailio rašmenų forma, kurioje keli deriniai atstoja dažnai pasikartojančius raidžių junginius ar net visus žodžius. Kai kurie žmonės taip įgudo skaityti Brailio raštu, kad per minutę gali perskaityti iki 200 žodžių!

[Iliustracijos]

1927 metais, padarius nedidelius pakeitimus bei papildymus Brailio rašto abėcėlėje, ji buvo pritaikyta lietuvių kalbai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

Portretas: © Maison Natale Louis Braille-Coupvray, France/Photo Jean-Claude Yon