Pirmasis medkirtys tebesidarbuoja

ŽMONĖS darbui su medžiu pagamino daug įrankių, pavyzdžiui, kirvių, pleištų, skaldytuvų bei pjūklų. Be to, yra traktorių su aštriomis it peiliai žnyplėmis, pajėgiančiomis nupjauti storus medžių kamienus. Tačiau seniausi įrankiai medžiams kirsti yra ne žmogaus rankų darbo. Tai aštrūs pirmojo medkirčio — bebro dantys.

Suaugęs bebras būna maždaug 1,3 metro ilgio ir sveria per 27 kilogramus. Ir viršutiniai, ir apatiniai priekiniai bebro dantys nuolat auga, tad jam tenka juos dažnai dildyti. Iš priekio dantis dengia tvirtas emalis, todėl jų kraštas aštrus ir nuožulnus. Lenkti bei stipriais žandikaulių raumenimis sutvirtinti dantys lyg koks kirtiklis lengvai kerta kiečiausią medieną.

Šiltas paltukas, praktiška uodegytė

Šalto klimato juostų gyventojai vertina šiltus, neperšlampamus paltus. O bebrui nereikia jų pirktis, nes jis aprūpintas stora kailine mantija. Įvairių atspalvių (nuo gelsvai rudo iki tamsiai rudo) bebro kailį sudaro du sluoksniai. Apatinis — tanki pavilnė — susideda iš labai plonų plaukelių su mažyčiais kabliukais, kurie sukimba ir taip apsaugo bebrą nuo vandens bei šalčio. Apatinį plauką dengiantys ilgesni bei storesni apsauginiai plaukai irgi nepraleidžia vandens. O kur dar drabužio žvilgesys bei minkštumas! Tad nenuostabu, kad daugelis žmonių labai vertina bebro kailio apdarus. Kadaise Kanadoje bebrų kailiukai net buvo naudojami vietoj pinigų!

Bebrai pauodegyje turi po dvi poras neįprastų liaukų. Viena pora išskiria specialius riebalus, kita gamina sruoglius — stipraus, bet nepavojingo kvapo išskyras. Šių dviejų išskyrų paskirtis įvairiopa: jomis suteptas kailis neperšlampa; be to, jos pritraukia kitus bebrus. Sruoglius panaudoja ir žmonės — jų dedama į kai kuriuos kvepalus.

Bebro uodega ypatinga. Ji kultuvės formos, kokių 30 centimetrų ilgio ir atlieka  daug funkcijų. Pavyzdžiui, vandenyje bebro uodega atstoja vairą. Sausumoje ji padeda bebrui neprarasti pusiausvyros graužiant medžius. Kilus pavojui, bebras pliaukšteli uodega per vandenį ir taip įspėja visus aplinkui esančius bebrus. Tačiau norėtume paneigti vieną klaidingą nuomonę: bebras uodega negabena dumblo savo užtvankai.

Maistas ir vanduo

Kuo bebrai minta? Mėgstamiausias jų maistas — minkšta tuopos ir gluosnio žievė bei pumpurai. Net ruošdamas statybines medžiagas bebras sočiai prisiėda. Kartais vienam bebrui smulkinant kamieną kitas gali prisėlinti ir nemačiomis nukniaukti kokį gardų kąsnelį.

Žiemą bebras vartoja maisto atsargas, kurias būna sukaupęs unikaliu būdu. Pirmiausia po vandeniu jis iškasa gilią duobę. Tai nėra sunku, nes bebras panėręs gali išbūti 15 minučių. Tada virš tos duobės vandens paviršiuje jis krauna drebulės, gluosnio bei kitų medžių šakeles. Masei didėjant, šakelių krūva pasiekia duobės dugną. Vėliau, kai tvenkinį sukausto ledas, o sniegas neleidžia darbuotis sausumoje, bebrų kolonija  turi kimšte prikimštą povandeninį „maisto sandėlį“.

Nedaugelis sausumos gyvūnų vandenyje jaučiasi taip puikiai kaip bebrai. Be tankaus, vandens nepraleidžiančio ir riebalais sutepto kailiuko, bebrai dar turi poodinį riebalų sluoksnį, saugantį nuo šalčio ir labai šaltame vandenyje. Juk bebrai net poruojasi po vandeniu! Vanduo šiems gyvūnams labai svarbus, tad bebraviečių niekad nerasite toli nuo ežerų ar upelių.

Bebrai ir žmonės

Bebrai yra taikūs gyvūnai ir lengvai susidraugauja su žmonėmis, kurie maloniai su jais elgiasi. Jie labai švarūs: nuolat valosi bei tvarkosi. Senovėje Amerikos indėnai dažnai laikydavo bebrus stovyklavietėse kaip naminius gyvūnėlius. Tačiau prieš įsileisdamas bebrą į savo namus, gerai pagalvok. Bėda ta, kad jie niekad nesiliauja statę. „Laikomi viduje, — rašo aplinkos inžinierė Alisa Autvoter, — bebrai nugraužia stalų bei kėdžių kojas ir tarp baldų statosi mažas užtvankas.“ Taip pat gali nukentėti ir sodo medžiai bei tvorgaliai.

Bebrai pridaro žmonėms ir dar didesnių eibių. Pavyzdžiui, kai kas skundžiasi, jog dėl užtvankų upeliuose pakyla vandens lygis, todėl nukenčia jų nuosavybė. Vis dėlto mokslininkai bei kiti prieštarauja šiems kaltinimams, nurodydami bebrų veiklos naudą: pavyzdžiui, sulaikomas ir valomas vanduo bei sudaromos gyvybiškai svarbios sąlygos veistis daugeliui gyvūnų rūšių. Kai kurių teigimu, bebrų sukurti dirbtiniai tvenkiniai sušvelnina sausrų padarinius.

Gamtininkų paskaičiavimais, dabar žemyninėje Jungtinių Valstijų dalyje gyvena apie 10000000 bebrų. Tačiau kiti paskaičiavimai rodo, jog prieš 500 metų šioje teritorijoje jų buvo per 200000000. Tik pagalvok: dešimtys milijonų šių „medkirčių“ darbavosi Šiaurės Amerikos miškuose prieš atvykstant pirmiesiems europiečiams. Vis dėlto vietoj plikos žemės tie pirmieji gyventojai išvydo neaprėpiamus, tarpstančius miškus. Akivaizdu, bebrai labai svarbūs mūsų planetos ekologijai. Todėl džiaukimės, kad pirmasis medkirtys tebesidarbuoja!

[Rėmelis/iliustracija 22, 23 puslapiuose]

„Darbštus kaip bebras“

Žmogus, sugalvojęs šį posakį, tikriausiai stebėjo upelį tvenkiančius ar būstą sau renčiančius bebrus. Tie gyvūnėliai, rodos, nenuilsdami kerta medžius ir susmulkinę velka juos į statybvietę. Kartais jie net iškasa kanalus statybinėms medžiagoms plukdyti į reikiamą vietą.

Tačiau kaip bebrai stato užtvankas? Pirmiausia, kad statinys išeitų tvirtas, upelio dugne jie prismaigo šakų. Jei upelio vaga plati, bebrai išlenkia savo užtvanką prieš srovę, kad ji atlaikytų tėkmę. Tarpus tarp šakų iki reikiamo aukščio jie užpildo mediena, o skyles užglaisto dumblu ir užkemša akmenimis. Užtvanka sutvirtinama iš kitos pusės ją paremiant basliais. Tie darbštuoliai net reguliariai taiso šį savo statinį!

Greitai susidaro ramus tvenkinys. Čia bebrai statosi saugų būstą — pirmiausia, kol vyksta užtvankos statybos, paupy iškasamas paprasčiausias urvas, vėliau toliau nuo kranto iš purvo ir stagarų sukrečiamas namelis. Kad apsisaugotų nuo plėšrūnų, bebrai darosi povandeninius įėjimus. Viduje, jausdamiesi saugūs, jie ilsisi bei augina jauniklius.

Bebras išties darbštus gyvūnas. Mokslininkai iš Vajomingo (JAV valstija) išleido dešimt bebrų — penkis patinus ir penkias pateles — vietovėje, kur jau ilgą laiką negyveno joks bebras. Po metų tyrinėtojai grįžo ir rado ten įkurtas penkias atskiras kolonijas bei pastatytas 55 užtvankas!

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Besidarbuojantis bebras; bebro būstas ir užtvanka; bebriukas