Prieskonis, apkeliavęs pusę pasaulio

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO VENGRIJOJE

„KOKS nuostabus troškinys! Kuo jį pagardinote?“ Taip galėtum sureaguoti paskanavęs įprasto vengriško guliašo. Jam savitą aromatą suteikia prieskonis, pagamintas iš vienmetės paprikos, kuri į Vengriją pateko apkeliavusi pusę pasaulio.

Istorija rodo, jog paprika yra kilusi iš Pietų Amerikos. Inkų kapuose randami šio augalo piešiniais pagražinti moliniai indai, kuriems, manoma, tūkstančiai metų. Paprika netgi buvo vienas iš maisto produktų, kuriuos inkai įdėdavo laidodami mumijas.

Kai kurie istorikai mano, jog 1493-iaisiais paprikos sėklų į Ispaniją parvežė kartu su Kolumbu į Ameriką plaukęs gydytojas. Šiaip ar taip, Ispanija buvo pirmoji šalis Europoje, gausiai auginusi papriką. Iš čia ji pasiekė Britaniją bei pietų Prancūziją, kur tapo labiau žinoma ne kaip prieskonis ar daržovė, bet kaip kambarinis augalas! Vėliau graikų pirkliai atgabeno papriką į Viduržemio bei Juodosios jūros pakrančių šalis.

Vengrijoje paprika žinoma nuo XVI amžiaus. Vienas iš jos pavadinimų — „turkiškasis pipiras“ — leidžia manyti, kad ją čia atvežė turkai. Kad ir kaip ten būtų, tamsiai raudoną, aromatingą, saldžią Vengrijos papriką prieskonių mėgėjai visame pasaulyje vertina iki šių dienų.

Paprika geriausiai auga saulėtuose rudo, smėlingo dirvožemio laukuose. Dirvą ūkininkai pradeda ruošti vasaros pabaigoje, vos tik nuėmę derlių. Paprika auginama iš sėklų arba iš daigų.  Persodinti skirtus daigus reikia auginti tinkamoje aplinkoje, pavyzdžiui, gerai vėdinamame šiltnamyje. Čia mažyčiai augalėliai rūpestingai laistomi, tręšiami bei ravimi. Prieš persodinant jie palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų.

Po šešių—aštuonių savaičių ateina laikas paprikos daigus perkelti į laukus. Vengrijoje tai daroma gegužės pradžioje. Bet augalams tuo metu vis dar reikia rūpestingos priežiūros. Kad gautų sveikų vaisių derlių, ūkininkai turi daigus laistyti, purkšti bei apkaupti.

Derlius pradedamas nuimti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Kai prinoks, žalia paprika pasidarys sodrios raudonos spalvos. Vaisius geriau nuimti ne mašinomis, bet rankomis — nebent visi prinoksta vienu metu. Kad ir kaip derlius būtų surenkamas, prieš paprikai patenkant ant pietų stalo tiek jos išvaizda, tiek cheminė sudėtis dar labai pasikeis. Pavyzdžiui, nuskinta paprika netenka didžiosios dalies drėgmės, joje sumažėja cukraus bei vitamino C. *

Nuėmus derlių, paprikoms reikia leisti džiūti ir nokti toliau. Tradicinis būdas yra sukabinti jas ant virvės. Tačiau dabar labiau įprasta paprikos vaisius dėti į ilgus regztus orui pralaidžius maišus, kurie kabinami kur nors lauke arba svirnuose. Kai paprika visiškai sudžiūsta, ją galima sumalti į miltelius. Taip gaunamas gardus prieskonis, daug kur vadinamas vengrišku žodžiu paprika.

Kai kurios paprikos rūšys itin aštrios, daugiausiai dėl jose esančios cheminės medžiagos kapsicino. Šis natūralus produktas vartojamas net medicinoje, pavyzdžiui, kaip vaistas sutrikus virškinimui bei reumatiniam skausmui slopinti. Tačiau paprikos aromatas — ar tai aštrus, ar švelnus — yra tik viena iš jos savybių. Paprika vertinama ir estetiniu požiūriu, nes savo spalva pagyvina bei pagražina patiekalą. O įdėjus jos į vištų lesalą, net kiaušinių tryniai įgauna ryškesnę spalvą!

Ar norėtum paragauti paprika paskaninto patiekalo? Kodėl neišbandžius guliašo pagal žemiau pateiktą receptą? Kaip vengrai sako, ‛jó étvágyat’ (gero apetito)!

[Išnaša]

[Rėmelis 11 puslapyje]

VENGRIŠKAS GULIAŠAS

250 gramų kubeliais supjaustytos jautienos be kaulų

1 valgomasis šaukštas aliejaus

1 susmulkinta vidutinio dydžio svogūno galvutė

2 didelės smulkiai sukapotos česnako skiltys

2 valgomieji šaukštai maltos saldžiosios paprikos

2 arbatiniai šaukšteliai druskos

1/4 arbatinio šaukštelio kmynų (jei mėgstate)

2 vidutinio dydžio nuplautos, nuskustos ir kubeliais supjaustytos bulvės

1 nedidelė susmulkinta žalioji paprika (šerdį pašalinti)

2 nedideli gabalėliais supjaustyti pomidorai (nulupti odelę ir pašalinti sėklas)

100 gramų kokybiškų džiovintų makaronų

Užkaitinkite aliejų giliame puode ir sudėkite svogūnus. Kepinkite, kol suminkštės. Įmaišykite česnaką bei paprikos miltelius ir įpilkite truputį vandens, kad neprisviltų. Paskui sudėkite jautieną, įberkite druskos ir gerai išmaišykite. Uždenkite puodą ir troškinkite ant silpnos ugnies. Retkarčiais pamaišykite, kad neprisviltų. Jei reikės, dar įpilkite vandens. Jeigu norite, įdėkite kmynų. Kai jautiena suminkštės, sudėkite žaliąją papriką, pomidorus ir įpilkite du litrus vandens. Užvirinkite, uždenkite ir 15 minučių virkite ant silpnos ugnies. Sudėkite bulves ir virkite ant silpnos ugnies, kol jos išvirs (10—15 minučių). Druskos dėkite pagal skonį. Karštą guliašą patiekite su atskirai išvirtais makaronais. Patiekalo išeis keturios—šešios porcijos.